Kalėdinis sveikinimas ir dovana

Brangieji Skaitytojai, Partneriai, Kolegos ir Draugai !

Siunčiu šilčiausius sveikinimus artėjančių švenčių proga bei linkiu Jums daug džiaugsmingų dienų bei prasmingų darbų kitais metais!
O kad švenčių laukimo laikas neprailgtų, noriu Jums padovanoti vieną labai vertingą tikros verslumo legendos Michael E. Gerber video įrašą: “Kaip išauginti kompaniją nuo vieno darbuotojo iki tūkstančio?”. Vienas žymiausių JAV verslo žurnalų „Inc. Magazine“, skelbiantis labiausiai augančių, didžiausių ir įtakingiausių kompanijų sąrašus, vadina Michael E. Gerber „smulkaus ir vidutinio verslo GURU Nr. 1 pasaulyje”. Jis taip pat yra mega-bestselerio „Verslo mitas“ (en. „E-Myth Revisited“) autorius.

Šiemetinės konferencijos “Išsklaidant verslo mitus” metu jis skaitė šį įkvepiantį video pranešimą Lietuvos verslininkams. O dabar mes šiuo vertingu pranešimu dalinuosi su Jumis!

Norint matyti video Jums tereikia prisijungti prie versloakademija.lt portalo arba užsiregistruoti, jeigu dar nesate narys (tai nieko nekainuoja).

Žiūrėti VIDEO

Smagių Jums švenčių!

Kalėdinis sveikinimas ir dovana originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną December 21, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , | Komentarai įrašui Kalėdinis sveikinimas ir dovana yra išjungti

Efektyvinimo praktikų konferencija – šį penktadienį

logotocpa

 

Prieš šešetą metų viena iš TOC eksperčių, daugelio knygų apie TOC TP (mąstymo procesus) bei strategiją autorė Jelena Fedurko pasiūlė tapti organizacinio efektyvumo didinimo praktikuotojų sąjungos (TOC Practitioners Alliance) vienu iš steigėjų. Organizacijos tikslas – suburti pasauliniu mastu efektyvumo metodų taikymo praktikus ir sudaryti sąlygas dalintis savo gerąja (ir blogąja) patirtimi. Šio organizacija per penkerius metus jau organizavo 27 konferencijas visame pasaulyje. Dvidešimt aštuntoji vyks lapkričio 9-10 Jungtinėje Karalystėje, o dvidešimt devintoji – lapkričio 11-12 Vilniuje. Tai ne tik puiki proga išgirsti kitų praktikuotojų patirtį, bet ir sudalyvauti praktiniuose mokymuose.

Pirmą dieną bus įvairūs pranešimai:

  • Jürgen Kanz, TOC mąstymo procesų ekspertas iš Vokietijos, savo video pranešimo metu pateiks įžvalgas apie Verslo ateitį ir kryptį. Nepaslaptis, jog vis labiau populiarėjanti robotizacijos era kelia daug klausimų ir nerimo smulkiesiems ir stambiems verslams – kaip išlikti, kaip persiorientuoti?
  • Tarptautiniai TOC ekspertai Jelena Fedurko ir Oded Cohen pristatys atvejus, kaip TOC mąstymo procesus pritaikyti bet kokiose įmonės valdymo srityse, kitaip tariant – kaip rasti geriausius problemų sprendimus greitai ir efektyviai?
  • Savo patirtimi dalinsis Vaidas Paulauskis, Barclays grupės viceprezidentas LEAN ir automatizacijos diegimui – jis pasidalins savo asmenine patirtimi, kaip jiems pavyko diegti Apribojimų teoriją paslaugų operacijose (IT), kaip jie ieškojo “butelio kakliukų” ir juos sprendė. Tą patį ar bent dalį dalykų gali puikiai pritaikyti daugelis kitų paslaugų įmonių.
  • Mano komandos nariai Justinas ir Renaldas dalinsis savo patirtimi apie dažniausiai daromas klaidas, diegiant TOC ir LEAN metodus įmonėje – jeigu planuojate juos diegtis, tikrai turėtumėte tai išgirsti.
  • Svečiai iš Kaliningrado srities pasidalins savo patirtimi apie automobilių atsarginių dalių Atsargų valdymą.
  • Žinoma, bus ir mano pranešimas – aš taip pat gilinsiuosi į šią „robotizacijos“ bei „Anti-trapumo“ temas, tik lokaliau – aptarsime galimas grėsmes ir galimybes Lietuvos įmonėms.

Na o antrąją dieną – du seminarai:

  1. TOC Thinking Processes (anglų kalba). Lektoriai Jelena Fedurko ir Oded Cohen.
  2. TOC ir LEAN įrankiai versle. Ką, su kuo ir kada naudoti. Lektorius Nerius Jasinavičius

Planavome, kad antrojo seminaro pranešėjai bus Justinas ir Renaldas, tačiau jie labai jau norėjo sudalyvauti Jelenos ir Odedo seminare, todėl man teko užimti jų vietą.

DETALI PROGRAMA IR KITA INFORMACIJA ČIA (tik anglų k.): www.toc.lt/tocpa/

Efektyvinimo praktikų konferencija – šį penktadienį originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną November 7, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , , | Komentarai įrašui Efektyvinimo praktikų konferencija – šį penktadienį yra išjungti

Common sense 2016-09-14 01:01:05

sales_are_down

Kai besibaigiant vasarai sulaukiau kvietimo skaityti paskaitų Kazimiero Simonavičiaus universitete, pirmas dalykas, ką padariau – pasigooglinau, kas čia per universitetas. Dabar, likus kelioms dienoms iki pirmosios (iš 12) paskaitos-seminaro, studentai googlina mane, šviežią dėstytuvą.

ksu_banner_770

Pirmosios paskaitos metu ketinu išsakyti savo dėstytojavimo motyvus, ir štai ką pasakysiu.

1. Universitetas man davė absoliučią laisvę ir sutiko su visomis sąlygomis. Sutapo interesai parengti praktinį studijų modulį, be jokio akademinio bullshito, perteikiant studentams tokius ir tik tokius įgūdžius ir žinias, ką naudoja mano iš vidaus matytos firmos.

Mano komandai teko dirbti su keletu įmonių, kurios daugiau nei pusę produkcijos eksportavo neturėdamos websaito užsienio kalba. Mes matėm pardavėjus su plytos sunkumo ano amžiaus laptopais, darančiais gėdą savo firmai eksporto susitikimuose. Mes organizavome eksporto susitikimus pardavėjams, kurie į Suomiją važiuodavo automobiliu, jame vaikinai (normalios orientacijos, btw) ir nakvodavo, o langus užsidangstydavo rankšluosčiais, mat pasitaikė baltosios naktys. Ir, deja, man neteko sutikti nė vienos firmos, kuri savo darbe naudotų Conjoint analizę ar paklausos elastingumo skaičiavimus.

2. Užuot įsijungęs į chorą verslininkų, dejuojančių, kad universitetai neparuošia tinkamų specialistų, gavau progą imti ir paruošti tokių specialistų. Keletą (paruoštų pardavimų valdymo specialistų, ne studentų) mielai įdarbinsime pas save (šiuo metu ieškome 7 papildomų žmonių darbui Vilniuje ir Klaipėdoje).

Gal čia sutapimas, tačiau mano team’o kelyje pasitaiko įmonės arba su silpnais pardavimų vadovais, arba be jų išvis. Gerų pardavimo vadovų yra labai nedaug, tai nykstanti rūšis. Vieną-kitą, dar neišnykusį, atgabensiu į universiteto auditoriją tiesiai iš Pardavimo Vadovų Raudonosios Knygos.

3. Noriu skleisti TOC žinią išnaudojant tą įdirbį ir rezultatus, ką pasiekėm su klientais pastaraisiais metais. Todėl kursą padarėm atvirą. Jums nebūtina tapti studentu, kad sudalyvautumėte kurse: pakanka įsigyti bilietą (taikomos nuolaidos nuo kiekio – čia jau privataus universiteto biznis). Suprantu, kad toje pačioje auditorijoje turėsiu ir mažai patyrusį studentą, ir pernelyg daug mačiusį įmonės savininką, bet su šiuo iššūkiu susidorosiu.

4. Guest Stars! Net jei mano sapalionės (viso 12 penktadienių) pasirodytų nei į tvorą, nei į mietą, kiekvieną paskaitą-seminarą išgelbės svečias. Iš kviestųjų pasisharinti su studentais know-how nepavyko suderinti laiko su vieninteliu pranešėju (tiksliau, pranešėja). Visi, ką matote sąraše, sutiko paknopstom. Netikiu, kad čia atsitiktinumas ar kad tik mane supa tokie geranoriški žmonės – manau, verslo žmonės eitų į studentus, bile tik juos kas kviestų! Ir, beje, verslininkai tai ne tik Ilja Laurs, Robertas Dargis ir Žilvinas Grigaitis.

Įtariu, kad daug pasiekę vadovai, savininkai gyvena su grąžos jausmu, pasirengę grįžti į universitetą. Net jei tą universitetą reikia pasigooglinti.

Taigi special thanks eina (abėcėlės tvarka) Aidui Šetikui iš Rifo, mano nuotoliniam Mokytojui, nepabijojusiam savo fabriko paversti TOC poligonu, kuriame teorija arba virsta pinigais, arba vadovėliai yra perrašomi. “Rifas” yra pavyzdinė įmonė ne tik Lietuvos mastu, bet pasaulio mastu (čia taip ne aš nusprendžiau, bet jo klientai japonai, neradę geriau organizuoto tiekėjo šioj ašarų planetoj). Aido pasirodymas universitete suplanuotas 2016-11-11.

Su Dainium Grebliku (Ventmatika) susipažinom pagal standartinį verslo romanuose nuvalkiotą scenarijų. Atvažiuoju į jo fabriką Šiauliuose, sėdi jiedu su savininku užu stalelio, ant white-boardo nupieštas pardavimų piltuvėlis ir kiek kuriame žingsnyje ko yra. “Vat, sako, nusipiešėm, o ką daryti toliau – nežinome. Tai ir pasikvietėm”. Dainius, būdamas fizikas (ar tai chemikas) beigi programuotojas, turi genialų loginį mąstymą, todėl, suprantama, užsikrėtė TOC, ir gatavas pasipasakoti, kokių stebuklų pridarė vystydamas šiaulietišką verslą. Dainiaus pranešimas jau šį penktadienį, 2016-09-16.

Apie Liną Šiautkulį (BPN LT, UAB) jūs, ko gero, žinote daugiau už mane. Šimtą kartų kalbėjo Logine, Passworde, Username, Account, Subscribe, Browser, Best Internet ir kituose internetų sambūriuose, ir visur būdavo išrenkamas geriausiu spykeriu. Liną pakviečiau, kad papasakotų, kaip daromas media planavimo biznis internetuose ir ant žemės. Media agentūros taškosi raudonuosiuose vandenynuose, čia augti gali tik skandindamas kitą. Linas jūsų dėmesiui suplanuotas 2016-10-07.

Firma, masiniu būdu gaminanti puikų maistą. Pats mačiau, kaip “Mantingos” menedžmentas skanauja savo produktus, ir valgiau kartu su jais. Jie žiauriai myli tai, ką gamina, nuo bandelių iki sriubų vairuotojams. Mantas Agentas, vienas iš verslą valdančios šeimos narių, rūpinasi produkcijos pardavimais eksporto rinkose, ir jo komandai labai gerai sekasi. Turiu įtarimą, kad į paskaitą Mantas neatvyks tuščiomis. Neprisivalgykite per pietus 2016-12-02.

Mantas Katinas (Investuok Lietuvoje) yra Lietuvos pardavėjas Nr. 1. Jei jam pavyksta parduoti Lietuvą, čia padaugėja darbo vietų. Savo valdiškoje kontoroje jie užkūrę tokį pardavimų konvejerį, kad kai Mantas šnekės, atsisėsiu tarp studentų, išsitrauksiu sąsiuvinį ir konspektuosiu. Tai vyks 2016-09-30.

Mano bendravardis Mindaugas Rutkauskas (Litexpo) akmens amžiuje dirbo “Verslo žiniose”, prekiavo katalogais, konferencijomis ir knygomis. Kadangi Goldratto knygomis jie neprekiavo, vieną (gerai pamenu, “Kritinę grandinę”) jam padovanojau. Dabar gi Litexpo antros salės pastato rekonstrukcija valdoma pagal CCPM (statybininkai lenkia grafiką, suprise, surprise), o kiekvienas stendas nuo užklausos iki sumontavimo valdomas Kanbanais. Anksčiau turėdavę krūvas viršvalandžių, dabar net per pasiruošimą didžiausioms parodoms (Resta, Knygų mugė) darbininkai vakarus ir naktis leidžia šeimose. Absoliuti dauguma Litexpo pardavimų padaromi telefonu, tad apie telefoninius pardavimus Mindaugas pasakos 2016-11-18.

Su Artilux NMF pirmą kartą susidūriau prieš kokius 8-9 metus, kai Reikjaviko IKEA parduotuvėj nusipirkom silikoninių formelių šaldyti ledukams. Grįžę pamatėm, kad ant formelių užrašyta Made in Lithuania. Rimantas Damanskis, šios firmos vadovas, turi itin jautrią verslo uoslę, pridėkite procesinį mąstymą, ir nebesistebėkite Artilux augimo tempais. Retai, nepelnytai retai viešumoj šnekantis Rimantas universiteto auditorijoje pasirodys 2016-11-25.

Yra viena prekė, kurios pasigedę, jūs keiksitės trim aukštais. Ant Roberto Krutikovo (Grigeo Grigiškės) pečių, ko gero, žinomiausias Lietuvos fabrikas, su nesiliaujančiomis milijoninėmis investicijomis ir aukštais biržos maklerių lūkesčiais. Pats kadaise buvęs superpardavėjas, Robertas žino, kaip valdyti šimtamilijoninį fabriką, kai apribojimas šokinėja nuo gamybos pajėgumų į rinką ir atgal. Kad šiandien pasižadėjęs važiuoti į universitetą, sekretorė Robertui primins 2016-10-21.

Robertas Žudys (TEO LT) iš Rifo atsineštą eksporto patirtį išnaudoja valdydamas komandą, kuri užsieniuose pardavinėja IT sprendimus. Kas pažįsta Robertą, žino, kad jis nenusiramins, kol nepadarys dar vienos sėkmės istorijos. Tokie pranešėjai studentams yra įkvėpimo ir padrąsinimo šaltinis. Robertas grįžta į universitetą 2016-10-28.

Ar žinote, kaip parduoti lėktuvą? Tadas Goberis (AviaAM Leasing) jums papasakos, kad nupirkti lėktuvą kur kas sunkiau, nei jį parduoti. Nežinau, ar jis papasakos istoriją apie Kinijos komunistų partijai priklausiusio lėktuvo sandorį, nes gal ta istorija konfidenciali. Į paskaitą Tadas atskris iš Kinijos, kur jie įsteigė įmonę, katra užsibrėžusi valdyti lėktuvų parką, vertą 900 mln. USD. Manau, kad Tado pranešimas bus mažiausiai praktiškas, mat prekyba lėktuvais yra toks pat kosmosas, kaip pats kosmosas. Taigi anšlagas numatytas 2016-12-09.

Tadas Pečiukevičius (Venipak) yra žmogus, kurį samdyčiau pardavimų direktoriumi bet kuriame versle, jei tik įpirkčiau. Kai tenka spręsti, ką turėtų daryti ir ko neturėtų daryti pardavimų direktorius, prieš akis įsivaizduoju Tadą ir man visada lengva verbalizuoti reikalavimus svajonių pardavimų direktoriui. Kada Tadas išstos, datos dar neturime. Stay tuned.

Tomas Parnarauskas yra Nod Baltic, UAB ir dar kelių verslų savininkas. Man teko iš labai arti stebėti, kaip Tomui pavyko sistematizuoti savo verslą, iš amatininko tapti verslo valdytoju. Pranešimas ypač pravers dienos šviesos nematantiems darboholikams, norintiems ištrūkti iš užburto rato be kardiochirurgų įsikišimo. Kaip susistyguoti smulkų verslą Tomas dalinsis 2016-09-23.

Iki pasimatymo!

originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną September 14, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , , | Komentarai įrašui Common sense 2016-09-14 01:01:05 yra išjungti

Ruduo – rimtų knygų skaitymo metas

knygosvirselis

Taip netikėtai-nelauktai ėmė ir pasibaigė vasara (bent jau kalendorinė). Ir nors rugsėjo pradžios oras džiugina labiau nei liepos orai, visgi atostogų metas pasibaigė, ir laikas vėl kibti į darbus. O kad dirbtųsi sėkmingiau – reikia skaityti ne tik pilkuosius atspalvius.

Manau, kad daugelio norimų perskaityti knygų sąrašas nėra trumpas, tačiau vis tiek pamėginsiu į jį prasibrauti. Taip, taip, aš irgi rašau knygą. Nors procesas vis dar nesibaigė, tačiau pabaiga jau ganėtinai arti. Knyga bus apie smulkaus verslo efektyvumo-pelningumo didinimą, apie tai, kaip pereini nuo amato prie verslo. Tačiau, kol ta knyga išvys pasaulį (laukti liko tikrai nedaug), siūlau paskaityti mano pirmąją elektroninę knygą (ebook‘ą) : 16 idėjų, kaip padidinti Jūsų verslo pelningumą.

Tai per ilgus praktikos metus parašytų straipsnių rinkinys (dauguma jų buvo publikuoti “Verslo Klasėje” bei šiame tinklaraštyje), kurį sudėliojau specialiai Jums. Straipsniai atrinkti ir parengti taip, kad kiekvienas juose rastumėte patarimų, kaip pagerinti situaciją savo įmonėje. Jau ne vienas verslininkas yra prašęs manęs panašios knygos/nuorodų rinkinio, kur galėtų surasti visus teminius straipsnius, tad štai pagaliau galiu pristatyti tokią e-knygą ir dalinuosi ja su Jumis!

O šią knygą parsisiųsti galite visiškai nemokamai čia: www.amver.lt/knyga/ .

Elektroninė, tačiau puikiai subalansuota atsispausdinti ir turėti prie darbo stalo :) Dalinkitės šia nuoroda ir su kitais, kam manote tai galėtų būti aktualu ir įdomu.

Beje, visi užsiregistravę e-knygos skaitytojai pirmieji gaus informaciją apie mano spausdintinę knygą bei specialų kainos pasiūlymą.

Smagaus skaitymo ir sėkmingo rudens !

Ruduo – rimtų knygų skaitymo metas originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną September 8, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , , , | Komentarai įrašui Ruduo – rimtų knygų skaitymo metas yra išjungti

Prie ko čia LEAN ? (3)

Nedirba_Atost

Foto iš asmeninio archyvo iliustratyvinė.

Pratęskime diskusiją apie išvežiojimo proceso efektyvumą, kuri prasidėjo nuo VZ.lt straipsnio. Diskusijos pradžią rasite čia. Antrasis įrašas sulaukė daugiau komentarų. Matyt yra tiesos  Kiro pastebėjime, kad “tuščios lentynos” reti rašymai atpratino klientus skaitytojus nuo lankymosi. Tai reikia juos pamažu vėl pratinti lankytis ir diskutuoti.

Taigi, kuo pirmoji situacija skiriasi nuo antros ?  Nors prarastų pardavimų kiekis pirmu atveju didesnis nei antru, visgi pirmuoju atveju galima ir nekreipti į jį dėmesio. Tačiau antruoju atveju paklausa viršija pajėgumus nors ir nežymiai (prarasti pardavimai maži), tačiau labai jau dažnai. Raktinis žodis čia yra dažnai. Jeigu kažkoks fail‘as nutinka vieną kartą, klientas gal ir bus piktas, tačiau supras, kad shit-happens. Bet kai klientas dažnai negaus tiek kiek užsakė, tuomet smarkiai prastėja nuomonė apie tiekėją. Kaip pastebėjo komentatorius Mk:

„Jei mano tiekėjas per beveik kiekviena piką susimautų – būčiau piktas“.

Žmonės nėra labai racionalūs ir labai greitai susidaro nuomonę apie „amžinai nėra“, „pastoviai vėluoja“. Apie tokį „pastoviai eilės“ atvejį jau rašiau Verslo Klasėje . Taigi, toks dažnas pajėgumų viršijimas labai griauna įmonės įvaizdį ir kelia pavojų įmonės uždirbimui ateityje. Ir nors esami praradimai maži, bet kenkia įmonės ateičiai, todėl, skirtingai nuo pirmojo atvejo, reikia imtis veiksmų, kad nebūtų tų praradimų. Kokie galimi sprendimai ?

Prieš lįsdamas į antrojo pavyzdžio nagrinėjimą, noriu sutarti, kokie yra sprendimo vertinimo kriterijai. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad verslo tikslas yra uždirbti pinigų dabar ir ateityje, taip pat didinti investuoto kapitalo grąžą (plačiau apie ROI). Todėl mes turimi didinti pridėtinę vertę (pardavimus), mažinti veiklos išlaidas ir investicijas. Pasižiūrėkime, kokius pasiūlymus išsakė komentatoriai.

Viena pasiūlymų grupė – priverskime klientus elgtis kitaip, t.y. užsisakyti daugiau, užsisakyti iš anksto ir pan. Klientus versti prisiderinti prie tiekėjo (o ne tiekėjui derintis prie kliento) galima tik tokiu atveju, jei rinkoje esi vienas arba tavo konkurentai irgi klientus verčia derintis. Realiame gyvenime taip būna retai, todėl klientų auklėjimas bei aiškios naudos klientui (nes mums taip patogiau) baigiasi klientų pabėgimu. Prisiminkite Omnitel asmeninio plano istoriją.

Apie pasiūlymą nepergyventi dėl to, kad kartais-dažnai-nuolatos pritrūks prekių pas klientus, net čia unikalus produktas net nediskutuosiu. Tokia strategija gali suveikti tik labai išimtinais atvejais (su labai trumpo galiojimo prekėmis). Panašiai skamba idėja trumpinti darbo dieną, nes nėra prekių, nors yra klientų.

Jono mintis per piką prekes išvežioti direktoriaus Audi smagi, tačiau tinka tik pradinėje įmonės vystymo fazėje, kol tai labiau amatas nei verslas.

Kita pasiūlymų grupė – didinti pajėgumus ir didžiąją savaitės dalį dirbti neefektyviai. Arba galima mėginti rasti kažkokį išorinį subrangovą, kuris pikų metų padėtų už papildomą mokestį. Tačiau tokia taktika gyvenime retai suveikia, nes dažniausiai pikas atsitinka vienu metu visiems (penktadieniai ar Kalėdos atsitinka vienu metu visur). Aš rekomenduočiau turėti 2 minibusus ir 2 vairuotojus arba minibusą ir kabluką  bei 2 vairuotojus. Tiesiog rizikos mažinimo tikslais, beigi didinant galimybę išnaudoti ir didesnius paklausos šuolius. Tai leistų sustiprinti organizacijos anti-trapumą*.

Taip ir kitose veiklose (gamyboje, paslaugų sferoje, projektinėje aplinkoje) gerą klientų aptarnavimą ir patikimumą galima užtikrinti tik turin tam tikrus laisvus (apsauginius) pajėgumus – t.y. dirbant ne visai efektyviai. Nes kaikurių LEANinkų požiūriu nepilnai panaudoti pajėgumai – tai muda.

* – Anti-trapumo (anti-fragility) idėja yra pakankamai nauja net ir man, todėl pažadu panagrinėjęs apie tai parašyti daugiau, tik nežinau ar čia ar Verslo Klasėje.

Prie ko čia LEAN ? (3) originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną July 20, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , , , , | Komentarai įrašui Prie ko čia LEAN ? (3) yra išjungti

Prie ko čia LEAN ? (2)

Ankstesniame savo įraše pateikiau vieną atvejį, kai proceso LEANinimas kartais gali tapti užsakymo neįvykdymo (ir prarastų pardavimų) priežastimi. Pabaigoje pateiktas klausimas ką gi reiktų daryti kitaip šioje situacijoje, didelių diskusijų nesukėlė. Tačiau nuomones galima suskirstyti į keletą grupių:

  • Nereikėjo parduoti didelio sunkvežimio (laikome ryškiai didesnius pajėgumus)
  • Tiksliname prognozavimo algoritmą
  • Nieko nedarome.

Koks teisingas atsakymas ? Galbūt tokio ir nėra. Bet pasidalinsiu savo požiūriu į situaciją.

Įmonės tikslas yra uždirbti pinigus dabar ir ateityje. Tam būtina užtikrinti klientų poreikių patenkinimą geriau nei konkurentai. Bet nereikia būti idealiu. Jeigu paklausos situacija tokia, kaip grafike ir pikas nėra lengvai numatomas (pvz. tai nėra šampanas ir Naujieji Metai), tokiu atveju kompanijai yra per brangu tikėtis, kad kažkada kažkur bus (o gal ir nebus) pardavimų pikas. Juolab, kad prekės neturėjimas nėra gyvybės ar mirties klausimas. Didelis sunkvežimis tikrai dėl vieno piko neatsipirks. O apie geresnį prognozavimą nėra net ką kalbėti. Tiesiog pasižiūrėkite oro prognozes.

Dabar panagrinėkime šiek tiek kitokį paklausos išsibarstymą. Kur pajėgumai išlieka tie patys (3.5 tonos), o paklausos vidurkis – 2.3 tonos, tačiau ji svyruoja ir kartais šiek tiek viršija pajėgumus. Ar verta į tuos mažus šuolius reaguoti, ar juos ignoruoti ?

Lean_04

Prie ko čia LEAN ? (2) originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną July 11, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , | Komentarai įrašui Prie ko čia LEAN ? (2) yra išjungti

Prie ko čia LEAN ?

Kaip jau rašiau anksčiau, praėjusią savaitę Verslo Žinios publikavo mano pastebėjimus dėl galimų ištuštėjusių ledų bei alaus šaldytuvų priežastys. Kai kurie komentatoriai netgi įžvelgė LEAN bažnyčios griovimą. Mano pastebėjimus apie griovimą perpublikavo netgi VZ.lt. (Tiesa, be nuorodos į Verslo Klasės straipsnį). Visgi keletas komentarų iš LEAN gynėjų (nors niekas nepuolė) stovyklos paskatino mane patęsti mano įžvalgas šia tema.

Štai komentatorius Prie ko čia LEAN? rašo:

Nepykite, bet LEAN čia visiškai niekuo dėta. Jei kažkokie konsultantai išaiškino, kad ir prognozavimo įrankiams bei profesionaliems Tiekimo grandinės specialistams (ne logistikos! – nepainiokite) reikia taupyti, tai nėra LEAN.
Yra šarlatanai, kurie painioja Tiekimo grandinės strategijas ir taktikas su LEAN metodologijomis. Jei kitąkart kas nors pasakys, kad dėl LEAN ar 5 S principų stringa tiekimo grandinė, nebeatverkite jam daugfiau durų :)

Vėliau, iš to pačio IP, komentatorius Prie ko čia LEAN (Final) rašo:

Gerbiamieji, sutarkime dėl terminų. Cituoju iš lean.lt: “Lean sistemos tikslas – naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę klientui ir didinti savo konkurencinį pranašumą. Lean esmę geriausiai nusako du pagrindiniai principai: nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas”.

Tai va, gerbiami skaitytojai, būtent dėl šito apibrėžimo LEAN čia tiesiogiai „prie ko“. Leiskite paaiškinti plačiau.

Tarkime, kad yra logistikos-distribucijos įmonė, kuri prekiauja vienu produktu – vieno tipo šaldytu produktu. Kiekvieną dieną ta įmonė parduoda ir turi išvežioti vidutiniškai 2.5 tonos to produkto. Įmonė turi 10 tonų krovininį automobilį, kuriuo kasdien išvežioja produktą klientams. Įmonės pardavimai padieniui pateikti grafike.

Lean_01

Įmonės vadovas, pasiskaitęs knygų, straipsnių, sudalyvavęs konferencijose nusprendžia diegtis LEAN įmonėje. Pasikviečia konsultantą, kuris visiems darbuotojams pristato LEAN principus – nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas. Darbuotojai, įkvėpti konsultanto ir skatinami vadovo generuoja įvairiausias tobulinimo idėjas.

Ir štai, vieną dieną kažkuriam iš darbuotojų kyla mintis, kad 2.5 tonos vežioti 10 tonų krovininiu automobiliu nėra ekonomiška. T.y. klientas gi nemoka už pustuščio važinėjimą ir šaldymą. Grafike pavaizduotas vežamas kiekis ir pervežimo pajėgumai.
Todėl pasiūloma tobulinimo idėja (kartais vadinama KAIZENu) – parduoti šį automobilį ir nusipirkti minubus‘ą-šaldytuvą, kuris puikiai gali vežti iki 3.5 tonos. Toks pokytis leis sutaupyti išlaidas dėl mažesnio tonažo bei mažesnio šaldymo tūrio.

Lean_02

Ar tai yra mudos mažinimo veiksmas ? TAIP ! Ar tai atitinka LEAN pagrindinius principus ? TAIP !

Bet ar tai verslo požiūriu teisingas sprendimas ? Sprendžiant iš turimos informacijos – TAIP. Ir tą daro daugelis įmonių (ne tik logistikos, bet ir gamybinių).

Tačiau visai netikėtai įvyksta žymus paklausos šuolis. Dėl išorinių priežasčių – pvz. ilgas Joninių savaitgalis, ir (skirtingai nei įprasta) labai karštas – paklausa išauga 4 kartus. Tokį paklausos šuolį, atsižvelgdami į labai sudėtingus algoritmus, kurie priklauso nuo oro prognozių, sužinojo įmonė prieš keturias dienas. Pajėgumų/paklausos grafikas pateiktas žemiau.

Lean_03

Ir staiga, vietoje įprastų 2.5t reikia išvežioti 10t. O įmonės minibus‘as gali išvežioti tik 3.5t. Žinoma, galima imtis įvairių priemonių žalai (prarastiems pardavimams) mažinti, tačiau labai tikėtina, kad kažkas tikrai negaus tiek kiek užsisakė prekių.
Taigi, LEAN netgi labai „prie ko“ kad pritrūko prekių. Ne Tiekimo grandinės strategijos ir taktikos, o tik logistikos procesų LEANinimas tapo tuščių šaldytuvų priežastimi mūsų nagrinėjamame pavyzdyje.

Aš manau, kad šioje vietoje verta padaryti pauzę ir palikti vietos diskusijoms apie tai, ar teisingai čia buvo diegtas LEAN, ar visgi čia ne LEAN, ir ką šioje situacijoje reikia daryti kitaip.

O aš po keleto dienų pateiksiu savo versiją, ką šioje situacijoje reikėjo daryti kitaip.

Prie ko čia LEAN ? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną July 6, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , | Komentarai įrašui Prie ko čia LEAN ? yra išjungti

Kaip aš grioviau LEAN bažnyčią

Šį pirmadienį sulaukiau VŽ žurnalistės Jolitos Mažeikienės skambučio. Pasikalbėjome apie karštąjį ilgąjį savaitgalį ir tuščius ledų šaldytuvus, apie tai, kokios galėjo būti to priežastys. Ir pasidalinau vienu pavyzdžiu, kai vienas alaus didmenininkas susiLEANino logistikos padalinį, todėl negalėdavo sureaguoti į rimtesnius paklausos šuolius. Ir Jolita parašė straipsnį labai drąsiu pavadinimu – Dėl „Lean“ – tuščios lentynos, bet pilni sandėliai. Straipsnyje kalbama ne tik apie LEAN, bet ir apie daug įvairių kitų priežasčių. Netgi apie tai, kad ne visada ekonomiškai naudinga turėti atsargų net ir „atominio karo atvejui“. Tačiau tai buvo nesvarbu. Ir tada prasidėjo. Netgi Vėsaitę man priminė :). Neformaliai netgi sulaukiau komentaro, kad griaunu LEAN bažnyčią.

Ir turiu prisipažinti, aš tikrai griaunu LEAN bažnyčią. Kodėl ? Ir tikrai ne todėl, kad sumenkinti LEANą ir reklamuoti TOCą. Aš griaunu ir TOCo bažnyčią. Nes man bažnyčia (kaip institucija) asocijuojasi ne su tikėjimu ar Dievu, o su tam tikrais ritualais ir dogmomis. LEAN yra puikia organizacijų (ne tik gamybinių) tobulinimo filosofija, metodologija bei įrankių rinkinys. Kiekvienas įrankis daro vienokį ar kitokį poveikį, todėl prie jį naudojant, reikia labai gerai suprasti jo įtaką visai organizacijos veiklai. Vienas iš ryškiausių prisiminimų ir bendravimo su a.a. dr.E.Godratt‘u – vienos diskusijos metu kaip argumentą, ginantį mano poziciją, pasakiau – „Taigi Jūs taip sakėte !“. Po šio argumento gavau pakankamai emocingos pylos, kurios esmė – TOC nėra religija, kur reikia tikėti, čia reikia suprasti. LEAN savo dvasia labai panaši į TOC. Gal šiek tiek skiriasi požiūris į neapibrėžtumus ir tobulinimo veiksmų seką, tačiau prieštaravimo tarp jų nėra.

Bet grįžkime prie LEAN bažnyčios griovimo. Neretai LEANininkai (čia ne LEAN ekspertai, o LEANo profanai) mėgina pritaikyti vienokį ar kitokį įrankį todėl, kad „knygoje taip parašyta“, „per kursus taip sakė“, „pas kitus mačiau“. Mano požiūriu LEAN yra apie srauto spartinimą (per mudos mažinimą ir pastovų tobulėjimą). Štai po VZ.lt straipsniu LEAN.lt atstovas labai akcentavo „Lean esmę geriausiai nusako du pagrindiniai principai: nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas“. Štai čia ir slypi didelis pavojus. Neretai įmonių ar padalinių vadovai tą nuostolių šalinimą prilygina kaštų mažinimui tiesiogiai. Apie tai rašiau net Verslo Klasėje. Tas ir atsitiko anksčiau minėtame pavyzdyje apie logistikos padalinio LEANinimą.

Beje, tiek kas perskaitė straipsnį, o ne tik pavadinimą ir keletą citatų, neatrodė, kad straipsnis prieš metodiką, apie pačia metodiką išvis nieko blogo nepasakyta. Visgi kai kam bet koks atvejis, kad kažkoks neigiamas žodis ir raidės LEAN yra viename sakinyje, atrodo šventvagyste. O tai jau tampa religija ar kokiu kultu.

LEAN ir TOC yra puikios metodikos, ir gali duoti daug naudos. Tačiau nei LEAN, nei TOC nėra religija ar bažnyčia. Ir jeigu kažkam kyla noras šias metodikas dogmatizuoti – jūsų valia. Bet nusiteikite dažniems pykčio priepuoliams, nes aš ir toliau griausiu tas bažnyčias.

Kaip aš grioviau LEAN bažnyčią originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną June 29, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , , , | Komentarai įrašui Kaip aš grioviau LEAN bažnyčią yra išjungti

Paprasta, bet nelengva: kaip padidinti eksporto pardavimus? (paskaitos video)

VŽ pardavimų pusryčiaiKai “Verslo žinios” pakvietė mudu su Aidu prieš Kalėdas “pakartoti paskaitą Kauno auditorijai” (pirmąkart pasakojomės Vilniuje pavasarį), pamaniau, kad Kaune žmonės neturi interneto. Mat aną pranešimą išpublikavome internetuose su viltim, kad gyvenime nebereiks kartoti tos pačios temos. Nei Aidas, nei aš nesame lektoriai, galintys sukti savo temą it plokštelę, tad anąkart apdairiai pasitelkėme vaizdo operatorių. Nepadėjo. Kauno žmonės nori gyvo kontakto, jie net “Žalgirio” žaidimą stebi gyvai iš tribūnų, o ne per durnadėžę. Ir ta proga buvo surengtas gyvas šou prie kalėdinės eglutės, sutraukęs 100 (vieną šimtą) verslininkų prieš pat šventes, dauguma kurių išbuvo iki galo, nepaisant to, kad tas galas atėjo dviem valandomis vėliau, nei planuota.

Aidas Šetikas

Aidas Šetikas, “Rifo” gen. direktorius, ir kalėdinė eglutė jam už nugaros.

Kokia gi turi būti tema, kad sulauktų tokio susidomėjimo?

Taip, tai tiesa: pardavimai, eksportas, pinigai.

Idant nesikartotume kaip sugedęs patefonas, su Aidu ruošdamies paskaitai sutarėme sekančius dalykus:

  • nesikartoti, ką jau kalbėjom pavasarį ir užkabinti naujų aspektų;
  • nu biškį pasikartoti su sąlyga, jei žmonės nebus matę video.

Deja, nesikartoti nepavyko nepaisant to, kad įrašą prisipažino žiūrėję vos vienas kitas dalyvis. Priežastis – jei žmonės kelia tuos pačius klausimus, tad, savaime suprantama, ir atsakymai bus tokie patys. Panašu, kad su šiais mitais dar kovosime ir kovosime:

  • specializacija (darbo pasidalijimas) pardavimuose sunkiai įmanomi, nes padalinus darbą į roles, pardavėjai esą praras kvalifikaciją;
  • negalima eliminuoti komisinių pardavėjams, nes jie esą jausis nemotyvuoti ir nenorės dirbti;
  • negalima pardavimų proceso patikėti keliems skirtingiems žmonėms, nes pakeliui esą bus prarasta svarbi informacija.
Mindaugas Voldemaras

“Yra keli esminiai dalykai: pirmas, antras ir trečias”

Tiesa, laužyti šiuos mitus kaunietiškoje auditorijoje mums visai neblogai sekėsi. Kai pranešimo vidury paprašėme dalyvių įvertinti TOCinę pardavimų konvejerio koncepciją, rezultatai buvo štai tokie:

Aidas kelis kartus perspėjo, kad paprastai atrodantys dalykai nereiškia, jog bus lengvai įgyvendinti. Padrąsinti dalyvių suvokimo, antroje paskaitos dalyje pasakojome, kaip šią paprastą koncepciją įdiegti.

Ar kauniečiams buvo įdomu? Štai ką jie supildė į feedbacko anketas:

ar_rekomenduotuTebūnie šis feedbackas kaip kriterijus jums renkantis, ar žiūrėti paskaitos vaizdo įrašą, publikuojamą šiek tiek žemiau.

Kol dar nežiūrite, keletas steitmentų:

1. Aidas Šetikas turėtų būti pagerbtas nacionaliniu mastu tarp verslininkų už tai, kad atvirai viešai pasakoja, kaip su savo komanda daro biznį. Ypač įdomūs tie jo pasisakymai, kur atskleidžia, ką jie darė ne taip, kokių klaidų pridarė ir ko išmoko per kančias. Klaidos ir ieškojimai truko mėnesius, kuriuos, pasiklausę Aido, galite sutaupyti. Tokie atviravimai yra it gaivaus oro gūsis nūdienos triukšme apie verslą ir sėkmę, kur vienas už kitą protingesnis, sėkmingesnis, bet nė vienas nepateikia detalių, kaip tokiu tapo. Kol kiti verslininkai apie sėkmę jums pasakoja bendrais bruožais, Aidas tai daro nuosekliai, detaliai, su smulkmenomis.

2. Dėkoju savo komandai, kurios dėka turiu ką pasakoti. Mano žmonės yra daugiausia pardavimų susirinkimų sudalyvavę asmenys ant svieto (po 4-5 kiekvieną dieną), and counting, tad iš čia mes turime tiek daug pavyzdžių, istorijų ir atsakymus į beveik visus jūsų klausimus pardavimų tema. Taip pat dėkoju visam tuzinui mūsų klientų už tai, kad padeda tobulėt ir augt kartu su jų pardavimais.

3. Su sąlyga, kad 2016 Q1 esame susibiudžetavę priimti į komandą 5 naujus talentus ryšium su plėtra į užsienius, galbūt turėtumėte ką pasiūlyti? Jei kažkam iš jūsų pažįstamų ar jums pačiam (-iai) prie širdies pokyčiai, apie kuriuos pasakojome paskaitoje, ir norėtumėte pakeisti nlb mėgstamą dabartinį darbą į kur kas geresnį – laukiam kandidatų. Svarbu, kad mokėtumėte kalbų, būtumėte sveiko proto bei gebėtumėte verbalizuoti. Pridėsiu Dr. Goldratto citatą, kad suprastamėte, kas čia per reikalavimas:

“As long as we will not verbalize our intuition, as long as we do not learn to cast it clearly into words, not only will we be unable to convince others, we will not even be able to convince ourselves of what we already know to be right. If we don’t bother to verbalize our intuition, we ourselves will do the opposite of what we believe in.”

Pažadam atsakyti kiekvienam besikreipsiančiam į info@toc-marketing.lt. Į SUBJECT galite rašyti belenką – ne tiek jau daug laiškų mes gaunam, kad neatsirinktume.

4. Dėkoju “Verslo žinioms”, kad leidžia filmuoti mūsų paskaitas ir vėliau dėti į internetus. Faktai rodo, kad mūsų paskaitų viešinimas nesumažina bilietukų pardavimų į kitus seansus, o juos netgi padidina. Garantuoju, kad bet kuriam kitam Lietuvos mieste su Aidu vėl surinktume šimtą verslininkų nepaisant internete kabančio paskaitos vaizdo įrašo (jau antro šia tema). Verslininkas neturi kada internete sėdėti 4 valandas prie kažkokio įrašo, todėl jis mielai ateis tų 4 valandų praleisti į konferencijų salę. O mes tikrai rasime ką papasakoti dar nepasakoto, ypač, jei duosite mums pusmetį. Jūs nė neįsivaizduojate kaip greitai progresuojama, kai dirbi srauto principu.

Pabaigai – tai, ką rasite vaizdo įrašo viduje:

  • Dvi pardavimų strategijos: kai turi laisvų gamybinių pajėgumų ir kai jų neturi;
  • Kodėl verta tarti “sudie” senam geram klientui (arba kodėl miegama su atšalusiais lavonais);
  • Matai, rodikliai ir sprendimai pardavimuose: ką žinoti vadovui, ir ko geriau nežinoti;
  • Kodėl CRM įsidiegimas niekada nepadidina pardavimų ir kodėl magnetinė lenta kur kas geriau (demonstracija);
  • Iš kur gauti potencialių klientų kontaktus ir ką daryti vėliau, kai jie nekelia ragelio ir neatsako į laiškus;
  • Kiek kainuoja eksporto pardavimai vidutinio dydžio Lietuvos įmonei ir kiek trunka laukti „break even” (realūs pavyzdžiai);
  • Penki „taip, bet”, stabdantys lietuviškos įmonės eksporto augimo tempus.

Prezentacija greitam prascrollinimui:

Ir, galiausiai, minėtosios paskaitos vaizdo įrašas. Linki gerų pardavimų ir gausaus eksporto 2016-aisiais!

Paprasta, bet nelengva: kaip padidinti eksporto pardavimus? (paskaitos video) originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną January 4, 2016.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , , , | Komentarai įrašui Paprasta, bet nelengva: kaip padidinti eksporto pardavimus? (paskaitos video) yra išjungti

Biudžetavimas 2016: jamam biudžeto failą

Budget_template

Bedėliojant savo firmos kitų metų biudžetą, galvon šovė idėja suteikti nedidelę dovanėlę kai kam iš jūsų. Dovanėlė aktuali darbdaviams beigi viršininkams, planuojantiems savo padalinių ar kompanijų kitų metų pajamas ir išlaidas, ir bedarant tai išradinėjantiems dviratį.

Tingintiems skaityti – čia yra laiko patikrintas biudžeto rengimo failo šablonas, siųskitės ir biudžetuokitės į sveikatą!

Kadaise, prieš 15 metų, dirbau vienoj didelėj PanBaltic IT įmonėje, kurios valdyboje sėdėjo estai ir latviai, ir besėdėdami visaip kaip diegė šiuolaikinį menedžmentą. Vienas iš puoselėtų valdymo įrankių buvo metinis biudžetavimas ir vėliau jį sekantis kas mėnesinis lyginimas su actual’u. Pats biudžetavimo procesas mums, padalinių vadovams, kėlė nemenką stresą, mat suplanuoti tekdavo ne tik išlaidas, kurias nesunku numatyti, bet ir pajamas – užrašytas kažkur rinkos neapibrėžtumuose šakėmis ant vandens.

Mes, padaliniai, norėdavome kelti algas savo žmonėms, motyvuoti juos lizinginėmis Hondomis ir Nissanais (o save, žinoma, Saab95 arba Mazda6), ir galėdavome priplanuoti bilenkokių išlaidų, su sąlyga, kad išlaikysime, jei gerai pamenu, 10% grynąjį pelningumą. Pastarajam pasiekti tekdavo pripaišyti būsimų pajamų, o šias tekdavo apsiginti prieš savo PanBaltic bosą arba valdybos narį, jei pats būdavai tas PanBaltic bosas. Nepavykus įrodyti, kad gausi žadamas pajamas, tekdavo mažinti išlaidas – atsisakyti samdyti žmonių, braukyti premijas, Hondas ir Nissanus, ir kirpti marketingo išlaidas.

Šiandien biudžetavimosi procesas įmonėse beveik nepasikeitęs nuo tuolaikinio menedžmento laikų. Padalinių vadovai gauna kažkokį failo šabloną, jį pildo, o aukščiausia valdžia peržiūri ir rekomenduoja skaičius pagerinti. Pagerinti skaičiai tampa padalinių vadovų įsipareigojimu kitiems metams ir vargas tam, kuris “nevykdo biudžeto”.

Tiesa, kai kurios įmonės jo apskritai biudžetavimo atsisakiusios. Pavyzdžiui, “Norfa”:

„Palyginkime mūsų ir konkurentų parduotuvę. Mes neturime biudžeto, o konkurentai turi. Ar konkurentai, turėdami biudžetą, tarkime, elektrai išleis mažiau? Lempa degs ir su biudžetu, ir be jo. Aš nematau tikslo leisti pinigus beprasmiam darbui“, — įsitikinęs p. Dundulis.

Žinoma, jei biudžeto rengimo sąnaudos (čia kai krūva vadovų gruodį nekelia ragelių ir neatsako į kolegų ir klientų emailus, “nes užsikasę biudžetuojasi”) neduos naudos, t.y. jei būsimų pajamų ir įsipareigojimų žinojimas nepadės priimti teisingesnių sprendimų, tai biudžetas velniop nereikalingas. Buhalterija ir taip gali kiekvieną mėnesį ištraukti duomenis ir keliais skaičiais nurodyti, kaip jums (n)einasi.

Tačiau jei nors pora iš žemiau nurodytų sąlygų aptinkamos jūsų firmoj, geriau vis tik biudžetą pasidaryti:

  • cash flow jūsų bizny yra įtemptas, pavyzdžiui, pinigai įkrenta nereguliariai, pabaigus konkrečius projektus (tuo tarpu fiksuotos išlaidos įkrenta reguliariai);
  • teisingų naujų žmonių suradimas yra 3-6 mėn. reikalas, tad norint sinchronizuoti laike HR pajėgumų praplėtimą su tų pajėgumų pardavimais, būtina inicijuoti žmonių paiešką beigi juos priimti apmokymams dar nepardavus pajėgumų;
  • norite sinchronizuoti laike įmonės finansinę sėkmę su atlyginimų kėlimu darbuotojams (ar premijomis), ir duoti jiems konkrečius pažadus (“jei pralaidumą padidinsime ant 1M, premijoms atseikėsim 0,2M) beigi reguliariai stebėti progresą;
  • jums dirbantys padalinių vadovai ar šiaip vadybininkai mėgsta pašnekėti, kaip ateity viskas bus faina, tačiau vis dažniau įžvelgiate spragų atsakant už savo žodžius;
  • investuojate svetimus pinigus, ir tie svetimi žmonės nori tiksliai žinoti, kaip bus naudojami jų pinigai dar iki tol, kol ne vėlu (pasitaiko savininkų, kuriuos išlaidos domina ir tuo atveju, kai leidžiami savi pinigai).

Jei nuspręsite biudžetą daryti (o gal jį darotės jau keliolika metų iš eilės), rekomenduoju naudoti žemiau rodomą 15 metų senumo failą. Tos firmos nebėra, tačiau buvę padalinių vadovai, kurių absoliuti dauguma tapo įvairių sričių CEO, iki šiol naudoja šitą failą ar jo adaptacijas savo firmose. Žinoma, jeigu turite geresnį biudžetavimo failą – pasidalinkite nuoroda komentaruose!

Atmintinė tiems, kas biudžetuosis pirmą kartą:

  • pajamos rašomos su pliusu, išlaidos – su minusu;
  • visos pajamos ir išlaidos rašomos be PVM. PVM’as yra valstybės biznis – tegu valdžia jį ir biudžetuojasi;
  • investicijos rašomos su pliusu;
  • atlyginimai rašomi “ant popieriaus” (darbdavio “Sodrai” yra atskira automatinė eilutė);
  • product pas jus gali būti produktas, produkto kategorija, projektas, paslaugėlė;
  • nebūtina rašyti labai tikslių skaičių, kur jie nežinomi. Laikykitės “about right” principo, kai it is better be about right than precisely wrong;
  • jeigu turite keletą griežtai išreikštų padalinių, tokį failą turėtų užpildyti kiekvienas padalinys, o duomenis iš kelių failų turėtumėte susirinkti į vieną bendrą failą. Šitas failas, kurį nusisiurbsite, subalansuotas nedidelėms beigi paslaugų, projektų firmoms;
  • firma, kurios failo pagrindu sukurtas šitas failas, užsiiminėjo IT paslaugomis ir sprendimais (projektais) – tad pasimodifikuokite pagal save tas specifines vietas, kad jos geriau atitiktų jūsų biznį. Būtų nuostabu, jei savo patiunintais failais pasidalintumėte komentatuose.

Linkiu gero biudžeto ir dar geresnio jo išpildymo!

Biudžetavimas 2016: jamam biudžeto failą originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną November 29, 2015.

Paskelbta temoje Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Pažymėta , , , | Komentarai įrašui Biudžetavimas 2016: jamam biudžeto failą yra išjungti