Pirmasis Jimmy Wales vizitas Vilniuje… 2005′ais #2

Jimmy Wales atvykimo į Vilnių (Login 2012) proga Domas papasakojo memuarinę istoriją iš 2005-ųjų. Tuomet buvo pati Vikipedijos pradžia, turėjom apie 4.000 lietuviškų straipsnių (šią sekundę – 149.712) ir siekiant padidinti straipsnių skaičių reikėjo Vikipediją kažkaip populiarinti.

Domas papasakojo apie Jimmy Wales vizitą į Seimą pas Juršėną: šis susitikimas įdomus ne tik tuo, kad tuomet Jimmy Wales dar niekas dorai nežinojo ir vienintelis Česlovas Juršėnas (tuo metu l.e.p. Seimo pirmininkas, nes buvo laikotarpis po Pakso apkaltos edit – oops, pripainiojau, tuomet jau buvo nebe lep, o Seimo pirmininko pavaduotojas) ištaikė jį priimti. Tai buvo naujojo tikrojo vakarietiško many-to-many interneto susidūrimas su lietuviškuoju posovietiniu pasauliu, kur vienas ar keli buvo intelektualūs, o kiti jais sekė, pavydėjo arba nekentė. Tai buvo paradigmų, apie kurias rašo Rokiškis (ir savo bloge, ir “Verslo klasėje, gal ir dar kur), susidūrimas.

Tačiau prieš papildydamas Domo memuarus, prisiminsiu ir užrašysiu kitą istoriją, nes vėliau gali nebebūti tokios geros progos.

Jimmy Wales apsilankymas pas Č. Juršėną 2005 m. spalio pabaigoj nebuvo pirmasis Vikipedijos apsilankymas Seime. Prieš tai įvyko dar vienas tų pačių metų vasarą.

Skambinu šauniai Seimo narei Irenai Šiaulienei, katra tuo metu vadovavo Seimo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetui, ir prašausi susitikti. Priima. Sėdim, geriam kavą, pasakoju, kas toji Vikipedija, kad čia ateitis, kad čia internetas ir pan. Būt gerai, sakau, tą klausimą (suprask, Vikipediją) pristatyti komiteto nariams, vistik jūs čia Lietuvoj atsakingi už internetų plėtrą, o mums (suprask, Vikipedijai) kaip tik reikia plėstis. Pradedam derinti laiką, ir suderinam (žr. komiteto darbotvarkę). “Bet, – sako pirmininkė, – pasiruoškit atsakyt į belenkokius klausimus, nes, na, jiems čia bus naujas dalykas ir t.t.”. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo diplomatiškas perspėjimas nusiteikti ir pasiruošti blogiausiam.

Ką čia ruoštis. Stovi Domas prieš deputatus su nauju baltu Mac’u ir varto skaidres. Tuomet “Keynote” navarotai buvo stebuklas, aš tokią gražią prezentaciją mačiau pirmą kartą. Pristatom, kad štai Vikipedijos toks ir toks veikimo principas, tiek ir tiek straipsnių, bet kas gali rašyti, net ir jūs, gerbiami Seimo nariai! Ir tuomet prasideda diskusija.

“Taip čia kaip, bet kas gali rašyti? Ir jūs tai vadinate enciklopedija?”

“Nėra redaktoriaus? Nesąmonė! Kaip galima pasitikėt tokia informacija? Gal ten vaikai prirašė”

“Kokius mokslus yra baigę straipsnių rašytojai? Jūs net nežinote, kas jie tokie?”

“Ar jūs skaitėte delfi komentarus? Štai kokia jūsų interneto bendruomenė!”

“Bet kas gali rašyti, vadinasi, bet kas gali viską ištrinti! Ne tik ištrinti, bet ir prirašyti nesąmonių?!”

“Šito puslapio negalima vadinti enciklopedija, nes ten daugybė faktinių klaidų!”

Skeptiškiausias tame posėdyje pasirodė Vytautas Grubliauskas pravarde Kongas (dabar Klaipėdos meras), katras tiek užkniso savo skepticizmu (“didžiausia nesąmonė, kad bet koks vandalas gali ištrinti”), kad toks Gintautas Babravičius pravarde Bebras (tuomet buvęs Prezidento V. Adamkaus visuomeniniu patarėju informacinės visuomenės reikalams) nesusiturėjo ir dėjo Kongui iš peties:

Bijoti, kad vandalai sugadins Vikipediją, yra tas pats, kas bijoti, kad vandalai, atsiprašant, prisiusios ir taip sugadins Baltijos jūrą!

Nepamenu, ar G. Babravičius tikrai paminėjo veiksmą žymintį žodį, bet pamenu, kad už tą frazę po posėdžio mes su Domu pasivedėm jį į laiptinę už II rūmų lifto parūkyt ir ilgai spaudėm jam rankas.

Bet įdomiausia buvo posėdžio pabaiga. Pasibaigus diskusijai, Seimo nariai klausia: “Tai koks jūsų šio pristatymo tikslas?”. Sakom, kad tiesiog norėjom pristatyti laisvąją Vikipediją, dabarties ir ateities internetą. Su sąlyga, kad esate informacinės visuomenės reikalų politikai, manėme, kad turėtumėte žinoti pirmi, kaip realybėje buriasi ir veikia toji informacinė visuomenė. “Tai ko jūs prašot iš mūsų, Seimo?”. Nieko neprašom, pristatom tik, kad žinotumėt, kad tamsoj netūnotumėt. “O tai pinigų neprašot iš Seimo?????”. Ne, neprašom. Priešingai, Vikipedija nepriima paramos iš valstybių, politikų, firmų – tik iš privačių asmenų.

???

Tuomet mes to nesupratom, bet dabar manau, kad mums pavyko užtrolinti (užgluminti) deputatus.

***

Praeina keli mėnesiai, ant dienų į Vilnių atvyksta Jimmy Wales, o J.E. Valdas Adamkus lyg tyčia išvyksta kasmetinių atostogų į Meksiką. Kaip žinome, Lietuvoj gali vykti politinės krizės, didžiausi skandalai, nesvarbu – atostogos Meksikoje buvo šventas dalykas. Todėl negaunam audiencijos.

Kas antras (padorus) žmogus valstybėj? Česlovas Juršėnas. L.e.p., bet vis tiek antras. Skambinu, sutinka priimt, tik nėra vietos darbotvarkėj. Ką daryt? Na, jei nėra vietos darbotarkėj, tai reikia susitikti po darbotvarkės! Sutariame kažkokią valandą po darbo temstant lyg darytume juodžiausią maklę.

Atkulniuojame, laba diena, ir t.t. Tradiciškai Juršėnas aprodo ant sienos sukabintas karikatūras. Turiu pasakyti, kad Džimiui padarė nerealų įspūdį. Dammit’as irgi buvo lengvai apšalęs. Tuomet nesupratau, bet manau, kad Juršėnui šiuo epizodu tuomet pavyko mus užtrolinti (užgluminti).

Tuomet Juršėnas rodo enciklopedijų lentyną. Jis esąs visų šių enciklopedijų bendraautorius.

Tuomet sėdam ant minkštų pufikų. Ant stalelio padėti lietuviški sausainiai. Mes su Domu valgom, Džimis nevalgo.

Juršėnas atsineša atsiprintinęs krūvą lapų. Joks dialogas nevyksta, kalba tik Juršėnas. Taigi jis labai ruošėsi šiam susitikimui. Skaitė Vikipediją. Turi mums labai daug pastabų dėl turinio. Domas verčia į EN, Džimis bando kažką atsakyt, bet Juršėnas (vis tik antras padorus žmogus ant Lietuvos!) valdingu mostu parodo, kad dar nebaigė.

Taigi dėl turinio yra daug pastabų. Ir ne tik dėl lietuviško turinio. Kiekvienos enciklopedijos kokybę Juršėnas tikrina žiūrėdamas tris straipsnius. Žalgirio mūšis, Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo TSKP ir dar kažkoks (nepamenu, bet man rodos, Vilniaus kraštas Domas priminė, kad tai straipsnis apie Everestą, jo aukštį. Paprašysiu Jo Ekscelencijos, kad komentaruose patikslintų). Taigi Juršėnas atsispausdinęs iš Vikipedijos šių trijų straipsnių (kiek jų buvo) versijas lietuvių, rusų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis. Ir pasibraukęs faktines klaidas.

Ir rodo: čia klaida. Čia klaida. Čia Brazauskas taip pasakė ne tais metais. O Jogaila jojo ne iš rytų, o iš vakarų. Džimis nori įsiterpt, bet Juršėnas, antras žmogus ant Lietuvos, neduoda. Jis dar nebaigė. Lenkų kalboj Žalgirio mūšio aspektas nušviestas vienaip, o vokiečių – priešingai. Vyrai, jūsų enciklopedijai reikia redaktoriaus!

Džimis nerimsta. Bet Juršėnas dar nebaigė. Baigė tik tuomet, kai parodė mums visas rastas klaidas ir jas pakomentavo. Dabar galite atsakyt.

Džimis:

Pirmininke, užuot braukius klaidas, jums reikėjo jas iškart pataisyt.

Ir paaiškina Vikipedijos esmę, kurią jūs puikiai žinot.

Ir čia užsitrolino (užsiglumino) Juršėnas. Ką rimtai? Jis pats gali pataisyt?! Tai nuostabu! Vyrai, ten tiek daug klaidų, ten tiek daug visko reikia pataisyt!!!

Ir tuomet kalbėjo Džimis. Kad tai ir yra tikrasis internetas, kad tai ateitis, kurios nesustabdysi. Kad žmonės Žemėje iš principo yra geri ir ši aplinkybė užtikrina Vikipedijos turinio kokybę ir masiškumą.

Juršėno šypsena plėtėsi, plėtėsi, veidas šviesėjo ir akys žybsėjo. Euforijos pagautas jis dėkojo Džimiui ir prisipažino, kad pagaliau rado gyvenimo prasmę ir ką tik sugalvojo, ką veiks išėjęs į pensiją. Taisys Vikipedijos straipsnius! Vyrai, ten tiek daug klaidų!!!

Nuo to laiko aš laukiu, kada Juršėnas išeis į pensiją. Iš tokių senųjų intelektualų reikia išspausti kuo daugiau, kol mes juos turime. Ir internetų pagalba tai galime padaryti.

Domo memuarus skaityti čia:

Pirmasis Jimmy Wales vizitas Vilniuje… 2005′ais

Google Buzz Share/Bookmark

Pirmasis Jimmy Wales vizitas Vilniuje… 2005′ais #2 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Balandis 6, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , | Komentarai išjungti

Efektyvus marketingas – kūryba ar gamyba?

Penktadienį buvau pakviestas papasakoti baldininkams, kaip daryti efektyvų marketingą. Kalba ėjo apie B2B, t.y. apie tai, kaip padaryti, kad lietuviškų baldų kolekcijos rastųsi baldų parduotuvėse, ir, pageidautina, užsieniuose.

Nieko naujo neprigalvosi: negalėdami pakonkuruoti su kinais (taivaniečiais ir panašiais) kainomis, turime vienintelį potencialų konkurencinį pranašumą – greitą gamybą mažomis partijomis ir greitą papildymą. Jei išmoktume gaminti greitai ir po mažai – galėtume užtikrinti geresnį prekių turėjimą ir apyvartumą mažmenininkui. Pastarasis, net ir su mažesne marža (palyginti su tuo, ką užsimeta ant kiniškų baldų), greičiau apsukdamas pinigus gali turėti tą patį pelningumą, t.y. uždirbti tiek pat ar net daugiau.

Tai pailiustruosiu teoriniu paskaičiavimu, bet prieš tai papasakosiu, kokia, pasak vieno pašnekinto baldų parodos dalyvio, yra prekybos kiniškais kolekciniais baldais realybė.

Taigi tautiečių firma prekiauja pintais lauko baldais. Labai sexy baldai, ir aš tokių norėčiau. Veža iš Kinijos. Sezono pradžioj (kaip tik dabar) atsiveža 3 konteinerius baldų. Vienas konteineris firmai kainuoja ~30k USD, taigi firma sezonui užsiperka už 90k USD. Pirkėjai pavarto katalogėlį ir perka: jei pasirinkta prekė yra tarp konteineriuose atsivežto asortimento – baldus gaunate tuojau pat. Jei pasirinktos kolekcijos nėra – formuojamas naujas užsakymas. Kadangi gabenti vieną komplektą iš Kinijos į Lietuvą neapsimoka, firma prirenka kelis ar keliolika užsakymų, ir tik tuomet užsako konteineriuką. Taigi jei jums labai pasiseks, šiandien užsakytą prekę turėsite liepos mėnesį. Sėkmės atveju ant pintų fotelių šį sezoną pasėdėsite porą mėnesių. O birželio mėnesį apskritai užsakinėti neverta, nes žiemą galima apsieiti ir be pintų baldų terasoj.

Kadangi firmos atsigabenti trys konteineriai yra skirti visam sezonui, natūralu, kad keliems mėnesiams nuspėti paklausą labai sudėtinga. Tai reiškia, kad kažkuriuos baldus išperka staigiai, o kai kurie lieka neparduoti. “Rudenį organizuojate išpardavimus?”, – klausiu. Ne, sako, bando parduoti kitą sezoną. Nepaklausiau, bet jei lieka koks penktadalis (kas labai realu), vadinasi, 18k USD lieka neištrauktų. Nežinant tikslios maržos, neina paskaičiuoti, koks sezono realus pelningumas. Bet faktas, kad jei firma turėtų daugiau tų baldų, kurie šį sezoną lietuviams patiks, ir sezonui pasibaigus liktų be užsilikusių baldų, jos pelningumas būtų ženkliai didesnis.

Kadangi nežinau, kokia tos firmos marža, pamėginkime spėti, kad ji yra 200% (tiek ant gamintojo kainos užsimeta tipinis baldų distributorius Europoje). Tokiu atveju, jei firma parduoda kiniškų baldų už 216.000 USD, jai lieka 144.000 USD uždarbis. Baldai iš Kinijos keliauja, kaip sakė, 3 mėnesius, o į partiją, skaičiuokime, investuoti minėti 90.000 USD. Turim tokį biznį:

Papildymo terminas: 12 savaičių
Investicija (atsargos): 90.000 USD
Marža: 200%
Pardavimai (4/5 visų atsargų): 216.000 USD
TVC (kintami kaštai): 72.000 USD
Pelnas:  144.000 USD

Ir štai mes pasiūlome tiekti lietuviškus pintus baldus kas dvi savaites (šešis kartus trumpesnis papildymo laikotarpis). Beje, 20% brangiau nei kinai. Įtikiname firmą nedidinti kainos, t.y. susimažinti savo maržą tais 20%. Pardavimai dėl sumažėjusių praleistų pardavimų išauga 10 proc. Taigi per mėnesį prekiautojas parduoda už 237.600 USD, o uždarbis lieka netgi didesnis nei bendradarbiaujant su kinais – 152.957 USD.

Papildymo terminas: 2 savaitės
Investicija: 15.000 USD
Marža: 180%
Pardavimai išauga 10%: 237.600 USD
TVC: 84.643 USD
Pelnas:  152.957 USD

Bet mažmenininkui su lietuviais baldininkais vertėtų prasidėti ne tik dėl 6% didesnio pelno. Pažiūrėkite į atsargas/investicijas: jos sumažėtų nuo 90.000 USD iki 15.000 USD. Tai reiškia, kad kapitalo atsiperkamumas atitinkamai išaugtų nuo 1,6 (144.000/90.000) iki 10,1 (152.000/15.000)!!!!!!!!!!1111

Būtent tokį paskaičiavimą žadėjau parašyti seminaro dalyviams, komenduodamas 9 skaidrę:

Taigi pažadą tesėjau. Seminaro organizatoriai (“Versli Lietuva”) žadėjo išsiųsti dalyviams nuorodą į šį paaiškinimą. Labai linkiu tokią matematiką panaudoti pardavinėjant savo partnerystę Europos prekybos taškams, nuo mūsų nutolusiems per 1-2 paras.

Žinoma, prieš tai reikia išmokti gaminti greitai, kaip tai padarė “Lesta”, “Aurika”, “Alsena” ir kitos firmos, pakviestos pasidalinti savo patirtimi PanBaltic tiekimo grandinės konferencijoje, kuri vyks Vilniuje balandžio 26 d (jau vyksta Early Bird registracija su 20% nuolaida). Kadangi esame vieni iš šios konferencijos organizatorių, primygtinai rekomenduojame joje apsilankyti. Maniškė matematika yra niekis palyginti su tais efektyvumo fokusais, kuriuos minėtos įmonės įsidiegė ir atskleis renginio metu.

Bet tuo marketingas nesibaigia. Kai turime konkurencinį pranašumą, jį dar reikia sugebėti parduoti. Dar ir dabar akyse stovi seminaro dalyvių veidai, susiraukę išvydus šią skaidrę:

Tai skaudi žinia žmogui, kuris moka drožti taburetes, daro tai nuostabiai ir negailėdamas savęs. Tai skaudu ir dizaineriui, sukūrusiam nerealų stalelį rytinei kavai, ir cecho dirigentui, mintinai žinančiam kiekvieno įrenginio partiją. Ir suprantu, kad jums visiems nesinori galvoti apie apyvartumus, availability ir kitas SAVO KLIENTO problemas. Bet biznio esmė yra ne taburetėse (kad ir kokios dailios jos būtų), bet kliento problemos sprendime. Kuo didesnė kliento problema, tuo daugiau pridėtinės vertės suteikia jos sprendimas.

Visa laimė, kad mažmenininkai ir distributoriai turi problemą (7 skaidrė). Vadinasi, lietuvių gamintojams tereikia pasinaudoti šia puikia galimybe.

Google Buzz Share/Bookmark

Efektyvus marketingas – kūryba ar gamyba? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Balandis 2, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , , | Komentarai išjungti

Lietuviška pagarba japonams

Kai paaiškėjo, kad Lietuvai apsisprendus statyti atominę elektrinę, tai darytų japonai (“Hitachi), tautinė verslo bendruomenė lengvai nuščiūvo. Vieni dėl galimų užsakymų, kurių vietiniams vis tiek pametės, kiti – dėl japoniškos verslo kultūros, kuria japonai neabejotinai pasidalins su imliais lietuviais.

Japonišką verslo kultūrą geriausiai išreiškia šie skaičiai pagal Pasaulio ekonomikos forumo pamatavimus:

#9 vieta (iš 142) pagal šalies konkurencingumą

#1 vieta pagal vertės grandinės plotį (kokią dalį vertės grandinės užima šalis)

#1 vieta pagal orientaciją į klientą

#1 vieta pagal gamybos procesų efektyvumą

Taigi japonai yra gėris, ir mes vienaip ar kitaip jų norim.

Tačiau versle svarbu, kad norėtų abi pusės. O japonų norai yra tiesiogiai susiję su jiems demonstruojama pagarba. Kalba eina ne tik apie dviem rankomis įteikiamas vizitines korteles, nusilenkimus vietoje rankų paspaudimo ir kt. tips&tricks’us, kuriuos žino net ir neturėję reikalų su japonais. Turiu minty pagarbą iš esmės.

Čia vaizdelis iš Visagino atominės elektrinės statybos Koncesijos sutarties parafavimo.

“Hitachi” viceprezidentui Masaharu Hanyu yra 60 metų. O energetikos viceministrui Žygimantui Vaičiūnui – jau 30. Neabejoju, kad jaunasis viceministras yra energetikos vunderkindas ir dėl jo džiaugiuosi.

Bet Japonijoje supratimas kiek kitoks:

A strong hierarchical system still exists in Japan with respect, responsibility and authority being rewarded based on age, status and experience.

Net ir lietuviški šaltiniai rašo, kad:

Oficialus bendravimas su žemesnį statusą verslo pasaulyje turinčiu asmeniu reiškia įvaizdžio sumenkinimą. Taigi, japonai jau pirmame susitikime nustato, ar kitą pusę atstovauja tinkamo lygio žmogus. Jei nesilaikoma šio lygybės principo, tai japonai vertina kaip etiketo nesilaikymą ir įmonė tampa nevertinama.

Tikiuosi, Žygimantas suskubs atnaujinti ir iš esmės pagerinti savo aprašymą Linkedine, idant pasigooglinus japonams, kurie peržiūrinės parafavimo ceremonijos nuotraukas, nekiltų abejonių apie lietuvių parodytą pagarbą* būsimam partneriui.

*Suprantam, kad pagal protokolą turėjo pasirašinėti šis viceministras. Taip pat suprantam, kad jis nekaltas dėl savo amžiaus. Taip pat suprantam, kad A. Kubiliui ar A. Sekmokui nesinori raityti savo parašų. Viską suprantam.

Google Buzz Share/Bookmark

Lietuviška pagarba japonams originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Balandis 1, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , | Komentarai išjungti

Keturių litų koncepcija

Skolas reikia grąžinti ir tai yra svarbiausias antstolių ir labai svarbus teisinės sistemos rūpestis. Tačiau vykdant šį uždavinį reikia neužmiršti, kad net susigrąžinti skolas reikia protingai ir taip, kad pati procedūra ar jos kaina netaptų nereikalinga papildoma bausme skolininkui, dėl kurios jis skatinamas  vengti pačios baudos mokėjimo.

Taip sausį tinklaraštyje rašė ministras Remigijus Šimašius, anonsuodamas Išieškojimų valstybės naudai koncepciją. Toji koncepcija ir ją įgyvendinantys teisės aktai turėtų pastatyti į vietą anstolius, kurie dirba labai sudėtingą, atsakingą, ir didelės pridėtinės vertės darbą. Galbūt taip įvyks jau šioje Seimo sesijoje.

Iš skaitytojo gavom vieną raštą, kurį šiek tiek patiuningavome pagal TB metodiką.

Ko gero, niekas Lietuvoje nesukuria tiek daug pridėtinės vertės, kaip anstoliai.

Ta proga pasitikrinkite, ar nesate skolingi valstybei poros litų.

Google Buzz Share/Bookmark

Keturių litų koncepcija originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 18, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , | Komentarai išjungti

Kodėl Prezidentė nepasirašys po išimtimi politinėms partijoms

Šią dilemą* ir naujametę skaidrumo dovanėlę Seimo partijos išsprendė pasirinkdamos D štrich variantą: padaryti išimtį politinėms partijoms, ir nepaisant to, kad jos minta mokesčių mokėtojų pinigais, jų taškymui netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo.

Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys Prezidentė.

Bet ji nepasirašys.

Ne todėl, kad pataisą teikia A. Valinskas, vadinantis Prezidentę boba. Ir ne todėl, kad STT pareiškė, kad pataisos ydingos antikorupciniu požiūriu. Ir net ne todėl, kad pataisa prieštarauja kažkokiai tai ES Direktyvai.

O nepasirašys dėl to, kad nuo jos nesusisuktų toji verslo bendruomenės dalis, kuri dar su ja. Nes valdyti šalį, kai su tavim tik pensininkai ir VSD, labai sudėtinga.

Taigi padėliokime sprendimą.

Labai gerai, kad visi – verslas, perkančiosios organizacijos, įstatymų leidėjai ir kontroliuojančios institucijos – jau sutaria dėl problemos:

Kai susitarėme dėl problemos, reikia susitarti dėl sprendimo kriterijų.

Siūlau tokius kriterijus:

- sprendimas turi užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros turi būti tokios paprastos ir greitos, kad jas sugebėtų atlikti ne tik vaikų darželis “Gaidelis” ir Kalabibiškių kaimo bendruomenė, bet ir politinė partija;

- sprendimas turi užtikrinti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo skaidrumą;

- sprendimas turi užtikrinti, kad lėšos bus leidžiamos tik pagrįstais motyvais (“mums liko pinigų, reikia kažkur išleisti” – nėra tinkamas motyvas);

- sprendimas turi užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigus perkančiosios organizacijos leis taupiai;

- sprendimą reikia įgyvendinti ASAP, tarkime, iki 2012 m. birželio 1 d.

Sprendimo kryptis turėtų būti (1) tai, ką VPT direktorius Ž. Plytnikas pasiūlė VŽ konferencijoje:

Žinoma, turiu minty pirmąją alternatyvą.

Antroji kryptis kuriant sprendimą turėtų būti (2) tai, ką blogeriams rodė Centrinė perkančioji organizacija šioje skaidrėje:

Ir šioje (3):

Taigi turime problemą, turime sprendimo kriterijus, dabar reikia sprendimo.

Jeigu Prezidentė pasirašys įstatymo pataisą, sprendimo nebus niekada.

Todėl laukiamų Prezidentės veiksmų seka galėtų būti tokia:

1. Vetuoti priimtą įstatymą;

2. Pateikti savo pataisos variantą, kuriame viską palikti taip, kaip nutarė Seimo nariai, tik nurodyti, kad jis (įstatymas, numatantis išimtį partijoms) galioja iki 2012.06.01

3. Sudaryti darbo grupę, kuri per 6 savaites (iki 2012.05-01) parengtų naują, sprendimo kriterijus atitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymą.

4 (optional). Į darbo grupę be kita ko kooptuoti Audrių Vasiliauską, TOC ekspertą ir commonsense.lt blogerį, kuris viešajame sektoriuje pasižymėjo tuo, kad už nulį litų padėjo per trumpą laiką grynai procesiniais patvarkymais iš šiknos sudėtingos situacijos ištraukti Garantinį fondą. Taigi darbo grupė dirbtų spėriai beigi skaidriai, nes darbo grupės meetingų protokolams sukurtume atskirą tinklaraščio rubriką. Dar ir nemokamas know-how būtų visoms Lietuvos darbo grupėms ir komisijoms ateityje.

Seimo nariai, laiku (2012-05-01) gavę naują Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, jo priėmimo nevilkintų, nes jei nespėtų priimti iki 2012-06-01, jiems patiems tektų procedūrikus vykdyti pagal senąjį hemarojinį įstatymą.

Taigi visiems bus win-win.

Todėl Prezidentė nepasirašys. Priešingu atveju, kaip populistiškai tai skambėtų, greitu laiku partijos gali pasidaryti sau išimtis ir šių teisės aktų taikymui:

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas

Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo

Su nekantrumu laukiame Prezidentės sprendimo.

PS. Žemiau – prezentacijos, iš kurių paėmiau tekste panaudotas skaidres.

*Konflikto debesis – mąstymo grafinis įrankis, skirtas konfliktinėms situacijoms nagrinėti ir spręsti, nesvarbu ar tai asmeninė dilema, nesutarimas, kivirčas ar sprendimas bei veiksmas, kurio reikia imtis. Jis naudojamas aiškiai ir tiksliai nustatyti ar apibrėžti nesutarimų problemą nieko nekaltinant. Apie šį mąstymo procesų įrankį galite pasiskaityti “TOC for Education” projekto, kurį remia ES Europos socialinis fondas, saite.

Google Buzz Share/Bookmark

Kodėl Prezidentė nepasirašys po išimtimi politinėms partijoms originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 14, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , | Komentarai išjungti

Kuo skiriasi gudrus nuo žioplo, arba ko TEO nepasimokė iš “Omnitelio”?

Gudrus mokosi iš svetimų klaidų, tuo tarpu žioplas to padaryti nesugeba… Apie ką aš čia? Ogi apie ryšio tiekėjus. Lygiai prieš 3 metus OMNITEL nusprendė, kad klientus galima pagaidinti ir įvedė metų išradimą „Asmeninį planą“. Ne paslaptis, kad po kažkurio laiko pripažino, kad tai sukėlė reputacijos krizę. Kuom ne puiki nemokama (išskyrus OMNITELĮ) pamoka „Kaip nereikia elgtis su klientais“?

Pasirodo, ne visiems tai buvo pamoka. Štai kitas “TeleSonera” grupės narys  nusprendė, kad TEO VERSLO interneto paslaugų vartotojus galima vėl pagaidinti (gal čia Skandinavijos verslo grupės nuostata, kad Lietuvos klientus galima gaidinti kiek panorėsi?).

Praėjusią savaitę gavome įdomų laišką iš TEO (žiūr. iliustraciją). Laiško esmė be blablablabla – nuo 2012 m. balandžio 1 d. Jums bus pradėtas taikyti 7 Lt/mėn. modemo nuomos mokestis.

Žinoma, 7 Lt nėra dideli pinigai. Bet kai už 6 metų senumo modemą reikia mokėti nuomą, tai jau per daug. O ir pats principas – „nusprendžiau pakelti kainą ir keliu“ – man nepatinka. O dar deklaruoja, kad jų vertybė:

Bendradarbiavimas – Su klientais ir kolegomis esame pagarbūs ir geranoriški.

Įvesti mokestį neduodant jokio aiškaus ir apčiuopiamo pagerinimo tikrai nėra pagalba ir geranoriškumas.

Kas link TEO pagerinimų, turime ir daugiau karčios patirties. Prieš mėnesį TEO pasisiūlė biure pasikeisti telefonų aparatus. Mes turėjome bevielius, tad gavome naujus bevielius. Pakeitus aparatus atsirado krūva problemų – pakėlus ragelį pameta ryšį. Atvykęs TEO specialistas pasakė, kad čia bėda mūsų pusėje, nes mūsų biure veikia Wi-Fi (!!!), ir tų tel. aparatų dažniai pjaunasi su Wi-Fi dažniais, o štai butuose tie aparatai veikia puikiai…

Tokie tad tie pagerinimai.

Taigi, ponai ir ponios iš TEO – kaip šauksi, taip ir atsilieps…

Pačioje TEO laiško apačioje smulkiu šriftu parašyta:

Primename, kad turite teisę pasinaudoti galimybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011-11-07 įsakymu Nr. 1V-1085 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punkte.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011-11-07 įsakymu Nr. 1V-1085 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktas teigia:

12. Sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei Teikėjas pakeičia Sutarties sąlygas, įskaitant ir Sutartyje nurodytų Paslaugų kainų padidinimą, arba iš esmės pažeidžia Sutartį. Apie Sutarties sąlygų pakeitimus, įskaitant ir Sutartyje nurodytų Paslaugų kainų padidinimą, abonentui pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, ir kartu pranešama apie jo teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo nutraukti Sutartį, jei naujosios Sutarties sąlygos ar Paslaugų kainos jam nepriimtinos. Jei abonentas šiame punkte nurodytu atveju nutraukia Sutartį, Teikėjas neturi teisės taikyti abonentui netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo.

Kalbant žmonių kalba, tai reiškia kad visi, kurie nuo TEO gavote tokius pat laiškus kaip pavaizduotasis aukščiau, galite siųsti TEO ten, kur lietuviškos blogosferos grandas Rokiškis siunčia jį užknisusius komentatorius, ir jums už tai nieko nebus.

Pridedame šabloną paruoštuką, kuriame įrašę savo įmonės rekvizitus, galite pasiųsti TEO klientų aptarnavimo skyriui ir pasikeisti interneto ir telefoninio ryšio tiekėją be jokių netesybų.

Turiu pridurti, kad pasiskundęs Google Plus’e apie tokią neteisybę, sulaukiau laiško iš TEO:

Ar galima suderinti su Jumis susitikimo laiką, kurio metu atvykčiau su techniniu projektų vadovu ir aptartume:

1.     Mokestį už įrangą (maršrutizatorių) ir kartu mėnesinius paslaugų mokesčius;
2.     Naujos interneto technologijos galimybes;
3.     Naujų telefono aparatų problemą.

Taigi, pradedame interneto tiekėjų grožio konkursą, apie kurio rezultatus informuosiu kituose įrašuose.

Tuo tarpu paruoštukas laukia TEO verslo klientų, kurie turi puikią progą tarti “sudie” gaidiškam požiūriui į save.

Beje, gerbiami TEO konkurentai, nepramiegokite savo šanso !

Google Buzz Share/Bookmark

Kuo skiriasi gudrus nuo žioplo, arba ko TEO nepasimokė iš “Omnitelio”? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 13, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , , , , | Komentarai išjungti

Suaugusiųjų darželis

Visi šiais laikais susiduria su sunkumais. Vieni juos bando spręsti, kiti bando ieškoti, kas juos paguos. Kažkodėl studentai mano, kad juos, tokius gražius ir pukuotus, reikia guosti. O dėstytojai mano, kad dirba savo darbą, ir visiems taisyklės turi būti vienodos. Vienas toks taisyklių paaiškinimas papuolė man, tad dalinuosi.

***

Sveiki, Studentai

Nėra tos dienos, kad negaučiau kurio nors iš jūsų laiško apie tai, kaip jūs labai norite, na, bet niekaip negalite ateiti pas mane į paskaitas :) Kadangi visi tie laiškai yra panašūs, nutariau surašyti “Dažniausiai užduodamus klausimus” į vieną vietą. Taigi, grupių seniūnai (arba kiti asmenys, turintys grupiokų kontaktus), gauna užduotį visiems grupės nariams išplatinti šį sąrašėlį:

1. Negaliu atvykti į paskaitas, nes dirbu. Ką man daryti?

a) Nevykti ir tikėtis, kad viskas bus gerai.

b) Visi studentai, dirbantys ilgiau, negu 17 valanda,  ir patys negalintys/bijantys/nenorintys  tartis su savo vadovu dėl išėjimo anksčiau,  rašo man laiškus su savo vadovo  el.paštu – aš asmeniškai paprašysiu, kad jus išleistų.

c) Žiūrėti 6 punktą.

2. Ar yra galimybė mano dėstomą dalyką studijuoti nuotoliniu būdu?

- Ne, tokios galimybės nėra. Jūs esate dieninio kurso studentai, todėl turite laikytis dieniniam kursui taikomų taisyklių.

3. Ar yra galimybė paskaitas lankyti su kita grupe? Kitu laiku?

a) Vienintelis laikas, tinkantis visoms grupėms, yra suderintas, todėl perkelti paskaitų į kitą dieną nėra galimybės.

b) Paskaitų laikas yra suderintas. Laikas gali būti keičiamas, bet tik bendrai sutarus visoms grupėms.

4. Ar paskaitų lankymas yra privalomas? Ar bus baudžiami studentai, nelankantys paskaitų?

- Paskaitų lankymas yra jūsų asmeninis reikalas. Jokios mano specialiai sugalvotos nuobaudos taikomos nebus. Jei studentas nori ir sugeba dirbti savarankiškai, jis gali tą daryti. Tik “savarankiškai” reikšia savarankiškai – asmeninės konsultacijos teikiamos nebus.

5. Kokias užduotis ir iki kada reikia atlikti?

- Užduočių atlikimo grafikas yra pateiktas www…. skyrelyje “Paskaitų skaidrės” skaidrėse “Kursinio projekto paaiškinimas”. Kursinio projekto atlikimui reikalingi šablonai yra “Kursinis Projektas”.

6. Ką reikia padaryti, kad nereikėtų laikyti egzamino ir daryti kursinio projekto?

- Studentas, iki gegužės 18 dienos išsilaikęs sertifikatą, atleidžiamas nuo kursinio projekto darymo ir nuo egzamino laikymo.

7. Kaip paskaitų lankomumas įtakos egzamino ir kursinio projekto pažymius?

a) Studentai, lankę bent 70 proc. paskaitų, gaus vieną papildomą balą prie egzamino pažymio.

b) Kursinio projekto atsiskaitymų dienomis lankantys studentai turės pirmumo teisę prieš nelankančius, t.y. esant pageidavimui, pirmiausia priimami lankantys, o tik vėliau – nelankantys.

8. Ar bus kokių nors lengvatų studentams, studijuojantiems kaip laisvai pasirenkamą dalyką?

- Ne, kursą laisvai pasirinkę studentai lengvatų neturės. Jiems galioja tokios pat taisyklės, kaip ir privalomo kurso studentams.

9. Kur galiu rasti kurso medžiagą?

- Visa su kursu susijusi medžiaga talpinama svetainėje.

***

Ir tai yra aiškinama magistrams. O po to stebimės, kad didelis kiekis bedarbių su aukštuoju išsilavinimu. Toks įspūdis, kad universitetai vis dar turi elgtis kaip vaikų darželiai, nes visi jaučiasi blogai.

Google Buzz Share/Bookmark

Suaugusiųjų darželis originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 12, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , | Komentarai išjungti

Atsakomybė už laisvą žodį

Kovo 11-ąją kalbėdami apie šios dienos ir laisvės svarbą įpratome 2 dalykus:

  • prisiminti, kaip ten tada viskas buvo,
  • padejuoti, kad, deja, deja, tų ar anų lūkesčių dar neįgyvendinome.

Yra ir dar vienas būdas suvokti, ką turime: pasižiūrėti, ko kiti neturi. Bet labai norėtų. Metame akį į Rusiją, kur toks Oleg Kozyrev šiandien surašė tris key point’us, į ką turėtų fokusuotis laisvieji (nuo Putino režimo) rusai:

И все же трудно успевать везде. На мой взгляд сейчас надо хотя бы в тройке направлений не давать спуску властям:
- политпреследования, аресты и полицейское насилие, суды
- выборы, регистрация кандидатов и партий
- свобода слова, свобода собраний

Pažiūrėję į rusiškų lūkesčių sąrašiuką matome, kad gyvename tiesiog nuostabiai. Kiekvienas gali grįžti iš belekokio mitingo be bananų žymių ant sėdynės. Kiekvienas gali užsiregistruoti kandidatu ir patekti į valdžią. Kiekvienas galime išsakyti, ką galvojame, nerizikuodami atsisėsti į cypę. Su Kovo 11-ąja visus!

Ta proga nieko neprisiminsiu ir dėl nieko nedejuosiu. Tik, pasinaudodamas žodžio laisve, atskirai pasveikinsiu vieną žmogų, kurį jau seniai norėjau pasveikinti, bet vis nerasdavau progos.

Taigi, mielas Egidijau Saladžiau, sveikinu tamstą. Jūsų rašiniai “Lietuvos ryte” yra nuostabūs. Jūsų tekstus visada atidžiai perskaitau, idant sužinočiau skaidrių kompanijų pavadinimus. Tų, kurios nekenčia užsakomųjų straipsnių ženklelių dešinėj apačioj ir nekrologinio rėmelio aplink tekstą.

Buriame Egidijaus Saladžiaus klubą:

Pieno rinkoje artėja rimtų pokyčių metas (apie Vilkyškių pieninę)

Lietuvos lažybininkai gujami iš interneto (apie “Tonybet”)

Vėjo jėgainių plėtra – kryžkelėje (apie Vėjo elektrinių asociaciją)

Medienos aukcionai įsibėgėja (apie Generalinę miškų urėdiją)

SBA baldininkai jau ėmė rengtis naujam šuoliui (apie SBA)

Teismas panaikino draudimą gydyti pacientus lietuvišku preparatu „Biosoma“ (apie “Sicor Biotech”)

Tekstilės įmonė pirkėjų rado užsienyje (apie “Šatriją)

ir tt., patingėjau googlinti.

Bene žymiausias Egidijaus Saladžiaus straipsnis yra šis:

Gryno atsitiktinumo dėka straipsnis žodis žodin sutapo su “Respublikos” straipsniu:

Bet tai jau istorija.

Šiandien turime naują Egidijaus Saladžiaus klubo narį, apsireiškusį šeštadienio numeryje:

Lyg tyčia 2008 m. vasario 27 dieną viena tokia socialiai atsakinga firma pranešime spaudai paskelbė:

„Omnitel“ užsakomųjų straipsnių naudojimo praktikos atsisakė daugiau nei prieš metus ir, kaip parodė patirtis, šis sprendimas pasiteisino.

Ir dar viena ištraukėlė iš ten pat:

„Naudodami užsakomuosius straipsnius įmonių komunikacijos padalinių ir ryšių su visuomene agentūrų darbuotojai apgaudinėja patys save. Tyrimai rodo, kad užsakomieji straipsniai komunikacijos efektyvumą padidina labai nežymiai. Be to, dauguma skaitytojų užsakomuosius straipsnius atpažįsta ir juos vertina neigiamai. Taigi naudodamos juos, bendrovės daro sau meškos paslaugą“, – teigė „Omnitel“ komunikacijos vadovas Darius Maikštėnas.

Ponas Maikštėnas buvo teisus: skaitytojai ne tik atpažįsta užsakomuosius straipsnius, bet netgi ir jų autorius atsimena.

Rusai, paskaitę šį mano tekstą, pagalvotų: нам бы вашы проблемы.

Atsakyčiau taip: nors už išsakytą žodį į cypę niekas laisvoj Lietuvoj nepasodins, bet отвечялинти уж базара вис тиек рейкя.

Google Buzz Share/Bookmark

Atsakomybė už laisvą žodį originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 11, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , | Komentarai išjungti

Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas?

Praėjusią savaitę “Verslo žiniose” driokstelėjo žinia, kad ragais susikalė du monstrai: prekybininkė “Norfa” ir skanumynų-gardumynų tiekėjas “Kraft Foods Lietuva”:

UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių lentynose nebeliko AB „Kraft Foods Lietuva“ tiekiamos produkcijos – koncerno gaminiai perkami iš tarpininkų Vokietijoje ir jiems nebeatiduodamos geriausios prekybos centrų lentynos.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis panašus konfliktas, tačiau pastarasis įdomus tuo, kad susikalta buvo ne dėl kainų:

NM pageidauja, kad būtų užtikrinimas nepertraukiamas 99% asortimentas, KFL, neoficialiomis žiniomis, siūlo 90–95%. Tai reiškia, kad dalį produktų, kurių gali pritrūkti, prekybininkai turi saugoti savo sandėliuose.

Esame rašę “Verslo klasėj”: mažmeninės prekybos tinklui labai svarbu turėti patikimą tiekimą, nes prekių neturėjimas parduotuvei reiškia du dalykus:

  • prastą reputaciją (“kodėl turėčiau eiti į parduotuvę, kuri neturi net tos prekės?”)
  • prarastus pardavimus.

Net tyrimais yra įrodyta, kad 40% atvejų pirkėjai, neradę ieškotos prekės (įvykus tokiam nemaloniam dalykui kaip Out Of Stock – OOS), suplanuotų pinigų toje parduotuvėje neišleidžia.

“Kraftų” produkcija yra labai paklausi, žmonės mėgsta “Milka”, “Stimorol”, “Jacobs”. Žiūrint prekybininko akimis, kuo paklausesnė prekė, tuo svarbiau ją turėti. Nes jei parduotuvėje nerasite mėgstamos “Jacobs”, įspūdį apie tą parduotuvę susidarysite, švelniai tariant, nekokį.

Taigi kodėl “Norfa” nori 99 proc. patikimumo, motyvas aiškus.

Bet panagrinėkime, kodėl “Kraftai” negali užtikrinti tokio patikimumo? Juolab tiekimas į parduotuves vykdomas iš jų centrinio sandėlio Kaune.

Dirbdami su įvariais prekybos tinklais, esame pastebėję faktą, kurį imsiu dabar ir konstatuosiu: daugelis tiekėjų, įskaitant ir plačiai žinomus tarptautinius koncernus, turi prastą patikimumą. Tačiau tos nepatikimos (prekybininkų akimis) kompanijos mėgsta pasigirti savo pasiekimais diegiant LEAN. Naudoja LEAN ir kartu yra mažiau patikimas tiekėjas už tą, kuris nenaudoja LEAN? Kaip taip gali būti?!

Priežastis paprasta. Labai dažnai vadovai galvoja, kad LEAN yra nuostolių (kaštų) mažinimo metodika. Dėl to jie taip susimažina kaštus ir “susioptimizuoja” procesus, kad pamiršta, ko iš tikrųjų reikia klientams. Kaina? Taip, ji svarbi. Tačiau, kaip rodo istorija su “Norfa” ir “Kraftais”, klientams (parduotuvėms) reikia ne tik kainos. Jiems visų pirma reikia prekės.

Žmonės, diegiantys savo firmose LEAN, nesuvokia LEAN esmės: tai visų pirma yra srauto užtikrinimas ir geresnis kliento poreikių patenkinimas. Kai sakome “nuostolių mažinimas”, nepamirškime, kad nuostolingos yra tik tos veiklos, kurios nekuria pridėtinės vertės. Dėmesio – pridėtinės vertės KLIENTO POŽIŪRIU. Tad jei veži klientui labai “optimaliai”, išnaudoji transportą, prikrauni pilną fūrą, bet veži ne tai, ko klientui reikia ar ką jis užsakė, tai klientas bus nepatenkintas. Vadinasi, tokie tiekėjai turi ne LEAN, o pseudoLEAN, kitaip vadinamą TCC (Total Cost Cutting).

Kiekvieno tiekimo grandinės nario konkurencinis pranašumas: kuo greitesnis ir patikimesnis užsakymų įvykdymas savo klientams. O ką daryti prekybininkui, kai jo tiekėjai nepatikimi? Vienintelis kelias – laikyti daugiau atsargų. Kodėl prekybininkams šis variantas nepatinka? Turime atsakymą:

„Mums tokios atsargos kainuoja. Norėdami, kad pirkėjas visada rastų įprastą KFL asortimentą, pagal dabartines
sąlygas turėtume įšaldyti 3–4 mln. Lt“, – skaičiuoja p. Dundulis. Tai, anot jo, tiek būtų verta dar vienos naujos NM parduotuvės statyba.

Kaip išspręsti tokias tiekimo grandinės problemas, pasakosime spec. tam reikalui rengiamoje tarptautinėje konferencijoje balandžio pabaigoj – sekite pranešimus :)

Profesinis anekdotas į mūsų temą:

- Kodėl už botus pleši po 50 litų, kai kitam turgaus gale už juos prašo po 30 Lt?

- O kodėl pats neperki kitam turgaus gale?

- Tai kad pas juos botai pasibaigė, dabar neturi.

- Aaa, tai kai man pasibaigia, tai aš po 5 litus pardavinėju.

Uždirbi ne tada, kai parduodi pigiai, o tada, kai parduodi.

Google Buzz Share/Bookmark

Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 8, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , , | Komentarai išjungti

Kurio operatoriaus ilgiausias?

Skambinėtojų-perviliotojų dėka turime amžiną temą: kuris ryšio operatorius geresnis? Štai Neriui geresnis yra “Omnitel”, nes “Tele2″ netraukia jo sode Vilniaus pakrašty. O man geresnis yra “Tele2″, nes mano pakrašty jis traukia labai gerai. Ypač “Tele2″ gerai traukia nuo tos dienos, kai “Omnitel” mano firmos abonentams įvedė asmeninius planus.

Lygiai prieš trejus metus, 2009-ųjų kovo 6-ąją, rašiau taip:

Panašių aspektų vedini “Omnitel” rinkodarininkai siūlė mums “dovaną”, ir būtent tokios “dovanos” veda juos prie reputacinio bankroto.

Pasirodo, mano žodžiai buvo pranašiški, ir sėkmės paskatintas artimiausiu metu atidarysiu būrimo saloną.

Beje, apie “Omnitel” pasigaidinimą jau dėstoma universitetuose, bent jau VU:

(paimta iš “Omnitel” 2011-12-14 prezentacijos)

Bet šis tekstas – ne apie istoriją, bet apie darbartį. O ryšių sektoriuje ją fiksuoja tokia valdiška įstaiga RRT.

Asmeninio plano trečiųjų metinių proga RRT paskelbė visų trijų mob. ryšio operatorių tinklų aprėpties zonas. Internetuose rasite 6 Lietuvos žemėlapius, kurie lyg ir turėtų atsakyti į klausimą, kuris operatorius esą teikia geresnį ryšį.

Savaime suprantama, kad pas juos yra pats ilgiausias, pirmasis pasigyrė “Omnitel”. Parašė savo bloge džiugią žinią, kurią kažkodėl vėliau panaikino. Matyt, išmoko iš “Vilniaus energijos” ir Vilniaus m. savivaldybės, katrie panašių reikalų mėgėjai: paskelbti, vėliau išimti, įdėti ką nors kito ar nuduoti, kad nieko nebuvo.

Bet Google turi “Omnitel” įrašo kopiją, kviečiu paskaityti.

Taigi su sąlyga, kad pas “Omnitelį”, sako, pats ilgiausias, man panūdo išmatuoti ir kitų ilgius.

Liniuotės nenaudojau, bet užtat naudojau excelį ir RRT lenteles, kuriose krūva skaičių. Skaičius nuspalvojau pagal TB metodiką, idant visiems būtų aišku.

Paaiškinimai.

Lentelėje po kaire:

  • žalia spalva – ilgiausias,
  • geltona spalva – vidurinis pagal ilgumą,
  • raudoja spalva – trumpiausias,
  • balta – vienodai ilgiausi buvo mažiausiai du, todėl nė vienas nėra ilgiausias.

Lentelėje po dešine:

  • spalva žymi operatorių su ilgiausiu, o skaičius – skirtumą, ant kiek jo ilgesnis už trumpiausią.

Pirmiausia panagrinėkime GSM/2G ryšį, kurį paprastai naudojame pokalbiams:

Toks vaizdas – kur kas suprantamesnis, ar ne taip? Tai ir yra TB metodikos žavesys visame gražume.

Grafikėlis apačioj rodo, kiek kartų (kaip savivaldybė, taip kartas) kuris operatorius pirmavo pagal signalo lygį. Taigi dažniausiai ilgiausias pasitaikė pas “Omnitelį”, o pas “Tele2″ sumoj yra truputį ilgenis, nei pas “Bitę”. Primenu, kad kalba eina apie GSM ryšį.

Kam yra įdomūs šie pasimatavimai? Ko gero, tik patiems operatoriams ambicijų sumetimais. Paaiškinsiu. Štai, tarkime, aš iš savo “Tele2″ skambinu Neriui į “Omnitel”. Mano iPhone pokalbio metu rodo 4/5 padalų, o Neriaus HTC – 3/5. Skambinamės po valandos, abu pajudėję po Lietuvą. Pas mane 2/5 padalų, pas Nerių – 5/5. Skambinamės dar po valandos. Pas mane 5/5, pas Nerių – 2/5. Ar nors vienas iš mūsų pajutome, kada ir kiek pas kurį buvo padalų telefone? Nė velnio. Pajustume tik tuomet, jei nutrūktų ryšys, t.y., pas kurį nors pašnekovą nebūtų nė vienos padalos.

Kaip rodo RRT duomenys, visi operatoriai visose Lietuvos savivaldybėse iš esmės užtikrina GSM ryšį. Viename mieste pas vieną operatorių rodys daugiau padalų, kitame – pas kitą. O ryšio duobių turi visi operatoriai: net neabejoju, kad savo patirtimi pasidalinsite komentaruose :) Bet, reikia pripažinti, statistiškai ilgiausias yra pas “Omnitelį”.

O dabar panagrinėkime UMTS/3G ryšį.

Spavos reiškia tą patį, tik signalo lygis skirstomas ne į 3, bet į 4 rūšis. Silpniausiam signalui (-110 dBm) duodu vienos padalos atitikmenį telefono aparate. Pataisykite, jei klystu.

Štai ką turime:

Jeigu “Bitės” vadovai ir darbuotojai skiria spalvas, tai jiems šis grafikas labai negražus. Kaip, beje, ir žemiau esantis, vaizduojantis, kiek savivaldybių kuris operatorius pirmauja pagal atitinkamą signalo lygį:

Šie duomenys nerodo duomenų perdavimo spartos, o tik padalų lyderį. Gali būti, kad turinčiam dvi 3G padalas Youtube filmukas užsikraus greičiau nei tam, kuris turi penkias padalas. Bet, žinoma, kalbant apie duomenų perdavimą, kuo daugiau padalų, tuo geriau. Nes jei nukris 3G ryšys, telefonas (arba modemas) automatiškai persijungs į 2G, ir tuomet sparta sumažės kelis kartus.

Dabar mano telefonas, nakvojantis Vilniaus pakrašty, prie 3/5 padalų rodo štai ką:

Gyvent galima :)

Bet, reikia pripažinti, remiantis RRT duomenimis, pas “Omnitel” vis tiek ilgiausias. O pas “Bitę” – trumpiausias. Ir galbūt kai kuriems vartotojams tai labai svarbu.

Man asmeniškai šiuo atveju svarbiausia, kad tiekėjas nelaikytų manęs melžiama karve (treji metai prabėgo greitai, bet atminčiai nepakenkė). Ir netrukdytų bendrauti telefonu beigi prie šviesoforo parefreshinti G+. TB.

Google Buzz Share/Bookmark

Kurio operatoriaus ilgiausias? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 8, 2012.

Posted in Distribucija, Gamyba, Knygos, Mes kitokie, Mokymai, Padovanok Lietuvai viziją 2009, Pastebėjimai, Projektų valdymas, Rinkodara ir pardavimų procesas, Verslo aplinka | Tagged , , , , , , , , , , | Komentarai išjungti